Naudotų automobilių prekybos įdomybės: ką labiausiai perka lietuviai, kodėl „Regitros“ duomenys nerodo tikrovės ir kokiomis keistenybėmis pasižymi ukrainiečiai bei moldavai ()
Nors lietuviai – vokiškų automobilių mylėtojai, į automobilių turgų užsukęs jaunimas vis dažniau dairosi japoniškų ar itališkų mašinų. Be to, nebespjaunama į benzinu varomus automobilius – jų parduodama vis daugiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Neseniai vieną šeštadienį buvo prastas oras – lijo, tačiau turguje buvo nemažai pirkėjų. Kai susirenka konkretūs pirkėjai, žinantys, ko nori, netrukdo ir prastas oras“, – sako V. Naujanis. Pasak jo, dabar turguje automobilių dairosi ne tik lietuviai, bet ir latviai, estai, lenkai, taip pat vis dažniau atvyksta ir ukrainiečiai, o tai – nauja tendencija.
„Pas juos išleistas naujas įstatymas. Jeigu automobilis atitinka vadinamąjį „Euro 5“ standartą ir techninius parametrus, jam taikomas mažas muitas. Taigi ukrainietis sau gali nusipirkti vieną automobilį ir muitas bus labai nedidelis. Tačiau yra viena sąlyga – jis trejus metus negali parduoti automobilio, o jeigu parduos – turės kompensuoti skirtumą, susidariusį dėl gautos nuolaidos“, – aiškina Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktorius.
V. Naujanis teigia, kad labai laukiama meto, kai ukrainiečiai galės pirkti tiek automobilių, kiek nori, be jokių apribojimų. „Ten rinka labai „alkana“. Ukrainoje yra labai gerų automobilių arba labai senų. Panaikinus apribojimus, ukrainiečiai gausiai pirktų automobilius tiek kitose Europos šalyse, tiek Lietuvoje“, – įsitikinęs pašnekovas.
Aktyvūs pirkėjai, pasak direktoriaus, yra ir moldavai. „Jie – aktyvūs, bet išsiveža automobilius, registruotus Lietuvoje. Jiems išrašomas įgaliojimas ir automobilis iškeliauja į tuos kraštus. Jie perka pigius automobilius, kurių kaina – iki 2 tūkst. eurų. Jie lyg sanitarai „išvalo“ iš Lietuvos senus automobilius. Tačiau įdomu tai, jog šie automobiliai lieka „Regitros“ duomenyse, nors realiai automobilis į Lietuvą negrįš ir tik po kurio laiko bus išregistruotas. Taigi „Regitros“ vidurkis truputį iškreiptas. Nėra taip, kad tai, kas yra „Regitros“ duomenyse, yra ir Lietuvos keliuose“, – aiškina V. Naujanis.
Pasak „Varano“ direktoriaus, geriausias būdas išsiaiškinti, ką vairuoja lietuviai, stebėti eismą per didžiąsias šventes, kai į gatves išrieda visi vairuotojai – tada esą ir atsispindi šalies automobilių parkas. „Suraskite dabar seną „Volkswagen Jetta“ ar „Golf II“ automobilį. Buvau Baltarusijoje, stebina kiek ir kokių automobilių ten yra, o pas mus „Jetta“ ar „Lada“ pasirodo tik per šventes“, – sako V. Naujanis.
Lietuvos pirkėjai reabilituoja benzininį variklį
Pasak V. Naujanio, po truputį keičiasi lietuvių pirkėjų įpročiai – jaunimas vis dažniau renkasi ne vokiškus automobilių modelius, bet dairosi japoniškų ar itališkų. Lietuviai dažniausiai perka 5–10 metų senumo automobilius.
„Kiekvienas ateina turėdamas vaizdinį, kokį automobilį nori įsigyti. Žinoma, daug nuperkama „Audi“, „Volkswagen“, labai sparčiai auga „Škoda“ markės automobilių pardavimai tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms“, – teigia V. Naujanis.
Pasiteiravus V. Naujanio, kada turėtų gerokai atjaunėti Lietuvos automobilių parkas, pašnekovas teigė, kad tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Žinoma, labai daug kas priklauso nuo mūsų pajamų. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į automobilio nuvertėjimą. Sumokėk už naują automobilį 30 tūkst., o po metų liks kiek daugiau nei 20 tūkst. – automobilio kaina pradės kristi. Jeigu įsigysi automobilį už 6–8 tūkst. eurų, automobilis kasmet nuvertės po 1 tūkst. eurų. Žinoma, smagu važinėti su nauju automobiliu, tačiau reikia skaičiuoti ir pinigus. Kai gausime didesnius atlyginimus, kaip Vakaruose, ir liks rezervui, tada jaunės ir parkas“, – teigia V. Naujanis.
Dar viena jaučiama nauja tendencija, pasak Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktoriaus, yra ta, kad vis labiau populiarėja benzinu varomi automobiliai.
„Anksčiau benzinu varomi automobiliai keliaudavo tik į Rusiją ir Baltarusiją, o dabar lietuviai pradeda ieškoti tokių automobilių ir juos pirkti. Naujų modelių ekonomiškumas yra geresnis, be to, žiemą patiri mažiau problemų, jei vairuoji benzininį automobilį. Kai kurių pirkėjų sprendimui įtakos turi ir triukšmo aspektas – jie tylesni už varomus dyzelinu. Taigi Lietuvos pirkėjai reabilituoja benzininį variklį“, – tendencijas pateikia V. Naujanis.
