Norint sutaupyti, nebūtina reguliariai važinėti apsipirkti pas kaimynus lenkus. Šiuolaikiškų sprendimų, kalbant apie namų ūkius, pirmiausia galima rasti apgalvotai įsirengus nuosavą būstą. Saulės modulius gaminančios šiauliečių įmonės UAB „Aroka“, valdančios internetinį puslapį Sunroof.lt, ekspertų skaičiavimu, „pasirašius“ tinkamą darbo sutartį su saule, energijos sąnaudas pastato šildymui, karšto vandens ruošimui ir buityje naudojamiems elektros prietaisams galima sumažinti daugiau kaip 90 proc.

Saulės modulių efektyvumo tyrimui – du skirtingi, bet panašūs namai

„Praktika rodo, kad statistinė lietuvių šeima, priklausomai nuo turimų pajamų, dažniausiai renkasi individualų gyvenamąjį namą, kurio bendra kvadratūra arba šiek tiek didesnė kaip 100 kv. m, arba artima 200 kv. m“, – pastebi nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Aivaras Vozgirdas ir ant savo darbo stalo deda tokių dviejų namų projektavimo brėžinius.

Aivaro kolegė, statybos inžinerijos mokslų daktarė Gintarė Mikšienė, dar priduria, kad 200 kv. m vieno aukšto individualaus namo projektas skirtas keturių asmenų šeimai. 119 kv. m vieno aukšto individualiame name su mansarda, pašnekovės teigimu, keturių asmenų šeima irgi jausis komfortiškai. „Tačiau mažesnis namas labiau tiks tiems tėvams, kurie savo atžalas nori matyti arčiau savęs“, – šypteli G. Mikšienė.

Norėdami objektyviau įvertinti tiek vieno, tiek kito projektuojamo namo šeimininkų pasirašyto ilgalaikio „kontrakto“ su saule naudą, Aivaras ir Gintarė pirmiausia palygina abiejų projektų svarbiausius kriterijus: abu namai – A+ energetinio naudingumo klasės, pastatų šildymui ir karšto vandens ruošimui numatyta naudoti oras-vanduo šildymo sistemą. Abiejuose namuose bus naudojama 200 l vandens talpa, pajungta tik į karšto vandens ruošimo sistemą. Vakarais jaukią namų šilumą skleis LED šviestuvai, o patalpų vėdinimu rūpinsis rekuperatorius, atitinkantis A+ klasės minimalius reikalavimus. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas sieks 80 proc., ventiliatorių sunaudojama energija – 0,55 Wh/m³. Oras pašildomas elektra.

Kalbėdamas apie energijos sąnaudas, didžiausią skirtumą tarp šių dviejų individualių namų projektų A. Vozgirdas mato palyginęs ant namų stogų montuojamų saulės modulių plotus. „Ant 119 kv. m namo bus montuojami 27 kv. m saulės moduliai, o 200 kv. m individualiam namui yra galimybė sumontuoti 55 kv. m ploto atsinaujinančios energijos šaltinius“, – skaičiuoja pašnekovas ir priduria – šių namų saulės jėgainės bus atitinkamai 4,8 kW ir 9,6 kW galingumo.

Saulės jėgainė elektros energija namų ūkį gali aprūpinti beveik 100 proc.

Saulės modulius gaminančios šiauliečių įmonės ekspertų skaičiavimu, 119 kv. m namo patalpų, karšto vandens šildymo ir kitos elektros energijos sąnaudos siekia kiek daugiau kaip 7 tūkst. kWh per metus. Sumontavus 27 kv. m saulės modulius, jie per metus turėtų sugeneruoti tiek elektros energijos, kad namui iš elektros skirstymo tinklų operatoriaus reiktų  pirktis tik 320 kWh. Tad individualaus namo išlaidas elektros energijai per metus galima sumažinti kiek daugiau nei 94 proc.

Gana panašius rodiklius Sunroof.lt atstovai mato ir suskaičiavę 200 kv. m vieno aukšto individualaus namo elektros išlaidas. Statybos inžinerijos mokslų daktarės G. Mikšienės skaičiuoklė rodo, kad ant šio vieno aukšto individualaus namo stogo sumontuoti 55 kv. m saulės moduliai energijos sąnaudas pastato šildymui sumažina 91 proc., karšto vandens ruošimui – 96 proc., o elektros energijos sąnaudas elektriniams prietaisams – 93 proc. Kitaip tariant, ir šio projektuojamo namo bendros energijos sąnaudos turėtų sumažėti iki 93 proc. Daug tai ar mažai?

Nemokamos elektros energijos gali tekti luktelėti

„Manau, kad labai daug. Tik reikia nepamiršti, kad šie gražiai atrodantys procentai gaunami apskaičiavus bendras namo energetines sąnaudas ir jas palyginus su tuo, kiek tinkamai sumontuoti saulės moduliai galėtų pagaminti elektros energijos. Norint sužinoti, kiek metų gale namo šeimininko piniginėje liko daugiau pinigų, reikėtų įtraukti nemažai kitų išlaidų, tokių kaip pačios saulės jėgainės kaina, jos montavimo darbai, perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros tinklus tarifai ir panašiai“, – sako A. Vozgirdas.

Ant namo stogo susimontuoti kokybišką saulės modulių elektros jėgainę gali kainuoti ne vieną tūkstantį eurų. Vadinasi, reikės ne vienerius metus laukti, kol investicija atsipirks ir saulė taps nereiklia namų pagalbininke. Norint šį procesą paspartinti, A. Vozgirdas siūlo pasinaudoti įvairiomis Lietuvos Vyriausybės finansuojamomis atsinaujinančių energijos išteklių finansavimo programomis.

„Visai neseniai Energetikos ministerija pranešė, kad šių metų birželio pabaigoje startuos finansavimo priemonės nuosavoms elektrinėms įsirengti. Mes, kaip saulės modulių gamintojai, labai džiaugiamės, kad birželio pabaigoje Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja paskelbti kvietimą teikti paraiškas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinių įrengimo kompensavimui. Kiek man žinoma, 2018 metais numatytas paramos biudžetas šiam kvietimui – 3,3 mln. eurų. Pasinaudojus šiuo finansavimu, investicija į nuosavą elektrinę gali atsipirkti ženkliai greičiau“, – šypteli pašnekovas.

Susidomėjimas auga

Paklaustas, tai kada Lietuvoje bent vienas iš dešimties individualių namų turės nuosavą elektrinę, A. Vozgirdas sako dar nesiryžtąs prognozuoti. „Bent jau iki 2020-ųjų to tikrai nebus. Nors susidomėjimas auga. Tinkama linkme keičiasi įstatyminė bazė, žmonės irgi tampa sąmoningesni. Dažnas pasiskaičiuoja ir supranta, kad tinkamai investavę, gali nemažai sutaupyti“, – pastebi pašnekovas.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė G. Mikšienė įsijungia į diskusiją ir neslepia – statybų reikalavimai griežtėja kasmet. Jau 2021 m. sausio 1 d. energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++, o didžiąją sunaudojamos energijos dalį turės sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Tad saulės moduliai, statybos inžinerijos mokslų daktarės įsitikinimu, pelnytai tampa viena iš alternatyvų įgyvendinant namo energinės klasės reikalavimus. „Tinkamai sumontuota saulės jėgainė gali padėti „peršokti“ vieną energinę klasę“, – sako G. Mikšienė.

Panašias tendencijas pastebi ir MB „Saulės stogai“ vadovas Aurimas Puidokas. Stogdengys pasakoja, kad jei prieš kelerius metus iš maždaug 40-ies ar 50-ies per metus uždengtų namo stogų nebūdavo nei vieno, dengto saulės moduliais, tai dabar situacija jau keičiasi.

„Saulės moduliais jau esame ne vieną namo stogą uždengę. Ir tendencija tokia, kad žmonių susidomėjimas auga – apžiūrima, svarstoma. Matome ir jaučiame, kad ateityje ant kaimyno namo stogo sumontuoti saulės moduliai tikrai nebeatrodys kaip kažkokia išskirtinė inovacija. Greičiau – protinga investicija“, – įsitikinęs A. Puidokas.

Stogdengys sako pastebintis ir dar vieną tendenciją – daugelis galvoja, kad saulės moduliais dengti namo stogą ir sudėtinga, ir brangu. „Tik kai labiau pasidomi, sužino – namo stogą dengiant tiek įprasta stogo danga, tiek saulės moduliais, naudojama panaši technologija. Ir vienu, ir kitu atveju reikia grebėstuoti, reikia tvirtinti. Kalbant apie įprastą namo stogą ir dengtą saulės moduliais, turėsime panašias finansines stogo dengimo išlaidas, panaši ir darbų atlikimo trukmė“, – sako A. Puidokas.

Tad namų ūkyje „įdarbinta“ saulė – kaprizinga žmona ar nereikli namų pagalbininkė? Tiek Aivaras, tiek kiti pašnekovai įsitikinę – tinkamai investavus, saulė, be abejo, gali tapti pačia nereikliausia namų šeimininke. „Tik prieš ją įdarbinant, vyrui dar gali nemažai pavargti įtikinėjant žmoną, jog užgaida namo stogą nukloti saulės moduliais – ne vien naujausios mados tendencijos“, – šypteli A. Vozgirdas.

Komentarai (28)