[Žinios trumpai] Neeilinė pabėgimo istorija: ukrainietis ledinėje jūroje nuplaukė 4 kilometrus, norėdamas ištrūkti iš okupuoto Mariupolio ()
Ukrainietis ledinėje jūroje nuplaukė 4 kilometrus, norėdamas ištrūkti iš okupuoto Mariupolio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo britų leidinys „The Guardian“, Dmitrijus Jurinas kovo 16 d. buvo namuose Mariupolyje, kai Rusijos bomba pataikė į Mariupolio dramos teatrą. Jo butas Miros alėjoje buvo už poros šimtų metrų skersai aikštės su fontanu. Teatras buvo didelė bombų slėptuvė. Viduje buvo šimtai moterų ir vaikų.
„Tai buvo baisus, galingas sprogimas, didžiulis sprogimas. Girdėjau riksmus“, – pasakojo Jurinas.
„Mačiau kūnus ir kūnų dalis. Ištraukiau vieną moterį, tada mergaitę, o paskui berniuką. Visi buvo sužeisti. Berniuko kojos nejudėjo. Jis rėkė. Mano rankos drebėjo. Buvau pasruvęs krauju“, – savo pasakojimą tęsė vyras.
Netoliese ant žemės nejudėdama gulėjo moteris. Šeimos nariai desperatiškai bandė ją gaivinti.
|
„Jie bandė ją susigrąžinti. Prie jos stovėjo vaikas ir pasakė: „Mama, nemiegok“. Moteris mirė“, – pasakoja Jurinas.
Tikslus per Rusijos antskrydį žuvusių žmonių skaičius kol kas nežinomas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad žuvo 300 žmonių.
Liudininkai, tarp jų ir Jurinas, patvirtina, kad kūnų buvo dešimtys. Teigiama, kad dėl nuolatinio Rusijos apšaudymo gelbėjimo darbai tapo pavojingi.
Jurinas pasakojo, kad grįžo į garažą, kur pasislėpė su mama Nadežda, prisidegė cigaretę ir prarijo kelias tabletes. Jis nusprendė, kad turi pabėgti iš Mariupolio, kuris dvi baisias savaites buvo puolamas ir apsuptas rusų kariuomenės. Miestas buvo atkirstas iš visų pusių. Jis sugalvojo neįprastą planą: nusprendė išplaukti į saugią vietą.
Jurinas yra žvejys, valandų valandas praleido Azovo jūroje su savo tėvu gaudydamas žuvis. Vyriškis paėmė savo žvejybines kelnes, du šiukšlių maišus, kuriuos užsirišo ant kojinių, virvę ir keturis 5 litrų talpos plastikinius butelius, kuriuos naudojo kaip plūdurus.
Apsirengęs improvizuotu kostiumu, anot Jurino, į paplūdimį iškeliavo pėsčiomis. Buvo vakaras. Jis praėjo pro sugriautus namus.
„Vandens ieškojo keli žmonės. Kažkas manęs paprašė cigarečių. Likusi miesto dalis buvo apleista. Ėjau pažįstamu taku į krantinę. Buvo šalta“, – sakė Jurinas.
Vyriškis pasakojo, kad braidžiojo smėliu, o paskui įniro į vandenį. Nuplaukė 150 metrų lygiagrečiai krantui ir pasitraukė į Vakarus. Vanduo buvo labai šaltas.
„Kalenau dantimis. Pasislėpiau už vieno butelio, kad niekas manęs nematytų. Kartais pailsėdavau ant plūduro“, – pabrėžė Jurinas.
Jis plaukė dvi su puse valandos. 4 km maršrutas ėjo pro Rusijos pozicijas Rybatskos kaime ir iki Melekino kaimo, kuris prieš karą buvo paplūdimio kurortas. Vyras drebėjo nuo šalčio. Surado pagyvenusią porelę, kuri jį priėmė, davė degtinės ir dubenėlį barščių.
Melekino kaimas buvo kontroliuojamas rusų. Su kaimyno pagalba jiems pavyko įsėsti į mikroautobusą, kuris važiavo į Berdjansko uostą, taip pat užimtą rusų kariuomenės. Anot jo, patikros punkte buvę rusų kariai į jį nekreipė dėmesio.
„Jiems buvo 17 ar 18 metų“, – prisimena jis.
Iš Berdjansko jam pavyko persikelti į Ukrainos teritoriją – dabar jis yra Lvove.
