Anušauskas: Kremliuje sėdi bepročiai. Kaip Vakarai reaguotų į branduolinę ataką ir kaip Kremlius gali stabdyti Vakarų paramą Ukrainai ()
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas laidoje „Delfi interviu“ teigė, jog vakarai reaguotų net ir į Rusijos bandymą aktyvuoti branduolinio ginklo paleidimą. Ministras taip pat užsiminė, jog šiuo metu Kremlius turi kelis kelius stabdyti vakarų paramą Ukrainai – žodžiais ir galimais veiksmais. Anot A. Anušausko, Rusijos kariai šiuo metu turi planą iki gegužės pradžios ir veiksmai po šio laiko parodys, kiek tęsis šis karas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Reaguotų net ir į pasiruošimą aktyvuoti branduolinį ginklą
Ekspertai kalba, kad desperacijos ištiktas Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali griebtis bet ko. Kad ir anksčiau grasinimuose vakarams skambėjusio branduolinio ginklo.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas laidoje „Delfi interviu“ teigė, jog „sąlygos panaudojimui yra tokios subrendusios, kaip gali atrodyti iš šalies“.
„Pavyzdžiui taktinis branduolinis ginklas. Nemenka dalis jo buvo sunaikinta pagal susitarimus su JAV iki 2000 metų. Realiai sunaikinta, buvo monitoringo sistema. Atkurti tuos pajėgumus, kurie buvo kuriami dešimtmečiais Sovietų sąjungoje, tikrai nėra paprasta. Neužtektų čia tik išeiti iš sutarčių, ką darė V. Putinas, ir imti gaminti tuos ginklus“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Jis teigė, jog mėginimai aktyvuoti branduolinę grėsmę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais „nebūtų nematomi“.
„Šalys, pirmiausia branduolinės valstybės į tai reaguotų“, – sakė jis.
Ministras laidoje sakė, kad dabar nepasakys, kokia ta reakcija gali būti.
„Bet britai irgi aiškiai pasakė, kad jie sau pasilieka teisę reaguoti. Kaip jie reaguos, yra jų pasirinkimas. Bet bet kokiu atveju į branduolinio ginklo panaudojimą, ar net aktyvavimą realių veiksmų, siekiant panaudoti, pademonstruoti, kad naudosim... Tai aš manau, kad greičiausiai būtų sutelkti jų pajėgumai tam tikrose vietose“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Keli būdai stabdyti Vakarus
Laidos „Delfi interviu“ pašnekovas krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, jog Rusija turi kelis būdus stabdyti vakarų paramą Ukrainai – grasinimais ir realiais veiksmais.
„Pavyzdžiui, valstybės išsigąsta ir nustoja remti Ukrainą, nes tie logistiniai centrai jų saugumui kelia didesnį pavojų. (…) Ir veiksmais – nukreipiant kažkokią raketą atsitiktinai į tą logistinį centrą. Bet žinote, rizikos yra didesnės.
Taip, Kremliuje sėdi bepročiai, to galime jau nebeslėpti, jie patys tai demonstruoja. Tačiau ir bepročiai turi to racionalumo – savisaugos jausmas pas juos yra labai išvystytas“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie galimas karo Ukrainoje prognozes, ministras teigė, jog Rusija planus turi planus iki gegužės mėnesio pradžios.
„Jiems reikia arba ilgalaikio karo planus turėti, iš naujo kurti, rašyti. Arba imtis kažkokių kitų veiksmų – išeiti iš karo. Kokį būdą jie pasirinks laikas parodys. Bet aš manau, kad gegužės mėnuo gali būti ta riba, kuri parodys, kur Rusija pasuks – karo įšaldymo keliu, ar ne“, – savo įžvalgomis laidoje dalijosi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Ministras sakė tikintis, jog Kaliningrado tranzito klausimas galimai atsiras ES darbotvarkėje.
„Jeigu Rusija ir toliau pažeidinės tarptautinę teisę tokiais tempais, kokiais ji darė iki šiol, anksčiau ar vėliau ES gali priimti ir kitą sprendimą – į sankcionavimą įtraukti ir tranzitą“, – sakė jis.
„Vokietija radikaliai pakeitė savo poziciją“
Po kelių savaičių Rusijos pajėgos šios savaitės pradžioje vėl atnaujino Ukrainos puolimą ir dabar koncentruojasi į šalies rytus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bene kasdien prašo vakarų toliau siųsti ginkluotę.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas laidoje „Delfi interviu“ teigė, jog vakarų siunčiamos ginkluotės Ukrainai nepakanka dėl kelių priežasčių.
„Taip, 90 procentų NATO valstybių vis dėlto tiekia ginkluotę. Net labai dažnai, manau aš, ne visai pagrįstai linčiuojama Vokietija, irgi tiekia ginkluotę. Taip, visiems norisi didesnių kiekių, bet dažnai tai yra ir politinio apsisprendimo klausimas. Nes Vokietija labai radikaliai pakeitė savo požiūrį į Rusiją, ginklų tiekimą. Ir to negalima nematyti“, – tikino ministras.
A. Anušauskas pabrėžė, jog Lietuva ir Vokietija turi labai glaudžius santykius. Vokiečių kariai sudaro Lietuvos priešakinio kovinio bataliono pagrindą Rukloje.
„Mes norime, kad jie čia būtų. (…) Suprantu visus kritikus, jų nuogąstavimus, bet dar kartą noriu pabrėžti, kad Vokietija yra tikrai pakeitusi savo požiūrį, rimtai žiūri į grėsmes. Ir remia Ukrainą tiek, kiek gali dabartiniu metu. Gal kitos šalys daugiau tai daro“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos suteiktą paramą Ukrainai ginkluote, krašto apsaugos ministras teigė, jog maždaug „10 procentų savo pajėgumo atidavėme“.
„Gal neišduosiu čia didelės paslapties“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė jis.
O JAV, anot A. Anušausko Ukrainai atidavė „trečdalį ir ketvirtadalį savo „Javelin“ ir „Stinger“ atsargų atidavė“.
„Tai yra labai daug“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos pasiruošimas
Per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras. Paklaustas, kokio dydžio turi būti Lietuvos kariuomenė, ministras tikino, jog svarbiau yra parengtumas ir jos apginklavimas.
„Dydis svarbu, be abejonės, bet labai svarbus yra kariuomenės parengtumas ir apginklavimas“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministras teigė, jog žvelgiant į Rusijos sukelto karo Ukrainoje pamokas, koreguojami ir ginkluotės įsigijimo planai.
„Pavyzdžiui, jeigu mes matome Ukrainos pamokas, matome, ką gali Rusijos kariai nakties metu, ko negali. Ką gali ukrainiečiai, manevruodami ir suduodami skaudžius smūgius, kokios priemonėmis jie naudojasi. Ir ko negali. Mes atsižvelgiame į tas visas pamokas.
Ir atsižvelgdami į juos koreguojame ir įsigijimų planus. Šiek tiek matome, kas suveikia efektyviai, o ko galbūt nereikėtų dabar įsigyti, korekcijos vyksta realiu metu“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas teigė, jog Lietuvos kariuomenė turi būti ne silpnoji NATO grandis, o „stiprioji“. Ministro teigimu, šiuo metu Lietuva yra vidutinė NATO grandis.
„Dabar mes esame vidutinė grandis, negalime to slėpti. Bet tam yra partneriai – mūsų sąjungininkai, kurie kompensuoja mūsų gal ne trūkumus, bet galimybių nebuvimą. Pavyzdžiui, daug kas kelia klausimą, ar tankai Lietuvai yra reikalingi. Tai mes turime tankus, jie mūsų sąjungininkų ir yra Lietuvos teritorijoje. Aviacija, naikintuvai, smogiamieji lėktuvai... Mes juos turime, jie mūsų sąjungininkų“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Jis dar pridūrė, jog visi NATO planai yra numatyti „veikti kartu“.
„Tam mes ir pratybas rengiame“, – kalbėjo jis.
Privalomas merginų šaukimas į kariuomenę kol kas nėra planuojamas, jos pačios renkasi tarnybą, sakė A. Anušauskas.
„Ar reikėtų šaukti? Viskas priklausys nuo demografinės situacijos. (…) Artėjame prie tos situacijos, kad jeigu mes norėsime ką nors keisti, didinti, tai būsime išnaudoję tą resursą. Bet labai svarbu turėti tinkamai parengtą ir apginkluotą kariuomenę“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras teigė, jog norėtų, kad išlaidos krašto gynybai, jei būtų jo valia, siektų ir 3 procentus nuo BVP.
„Bet vis dėl to ekonominė situacija mūsų norus ir galimybes keičia. Mes iki galo nežinome, kaip karas keis mūsų ekonomines vystymosi perspektyvas, tą patį BVP. Tikimės ir matome, kad galbūt bus ne pačios blogiausios prognozės, bet augimas lėtėja. Tai galvoti ir planuoti reikia link 3 procentų. Bet realybė gali būti kitokia. Ir mes turime iš tų skiriamų pinigų numatyti tinkamą kiekį ginkluotei įsigyti, atnaujinti, modernizuoti. Ir ko gero būsime tarp NATO šalių pirmieji, kurie skirs ginkluotės įsigijimui trečdalį biudžeto. Labai mažai NATO valstybių skiria tokius kiekius“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė A. Anušauskas.
Paklaustas, kokių ginklų Lietuvai šiuo metu reikia labiausiai, ministras teigė, jog to, kas suplanuota.
„Tai, ką rodo ir Ukrainos pavyzdys – priešlėktuvinė, prieštankinė ginkluotė, šarvai – šarvuota technika“, – kalbėjo laidos „Delfi interviu“ pašnekovas.
A. Anušauskas teigė, jog nenori net prognozuoti, kas atsitiktų, jei lėšos šalies gynybai būtų „viduryje kelio“ sumažintos. Šiuo metu visos politinės jėgos Lietuvoje sutaria, kad finansavimas turi būti didinamas.
„Manau, kad reikia matyti tą konsensusą, naudotis tuo sutarimu, kad gynybai būtinos lėšos turi būti skiriamos. Mes paspartiname daugelį įsigijimų, kuriuos buvome numatę įsigyti 2030 metais, bet juos numatome įsigyti 5 metais anksčiau. Jeigu būtų sumažintas finansavimas, daugelio dalykų mes tiesiog neįsigysime. O mes nenorime, kad mūsų kariai būtų patrankų mėsa. Mes norime, kad jie būtų ne tik parengti, motyvuoti, bet ir apginkluoti“, – pabrėžė ministras A. Anušauskas.