Iš pirmo žvilgsnio, nėra jokia paslaptis, ko ukrainiečiams reikėjo ir reikia: jei karo pradžioje didelio dėmesio sulaukė prieštankinės ir mobilios priešlėktuvinės ginkluotės siuntos, kurias išpakavę ukrainiečiai galėjo labai greitai panaudoti prieš kerėpliškai judančių rusų tankų ir šarvuočių kolonas, tai pastarąjį mėnesį Donbase karaliauja karo dievas – artilerija. Jos ukrainiečiams reikia ir reikės daugiau – pačių pabūklų, salvinės ugnies sistemų ir šaudmenų – labai daug šaudmenų.

Ukrainiečių ir rusų artileristų dvikovos nėra lygiavertės: atrodo, kad Rusijos armija turi daugiau artilerijos sistemų, o ukrainiečiai savo turimus pajėgumus naudoja sumaniau ir turi technologinių pranašumų.

Pavyzdžiui, jei rusai tradiciškai išskleidžia savo baterijas (apie 6 pabūklus arba salvinės ugnies sistemas) ir apšaudo ukrainiečių pozicijas, tai Ukrainos kariuomenė didelėje erdvėje gali išmėtyti po kelis mobilius vienetus. Tokius sunkiau aptikti, sunaikinti, o net ir sunaikinus nuostoliai yra mažesni, nei pataikius ir ištaškius į gabalus visą bateriją, kas dažnai nutinka rusams.

Tokios situacijos kartojasi dėl kelių priežasčių: gerą parengimą ukrainiečių artilerijos mokykloje turintys kariai yra patyrę, turi puikių praktinių įgūdžių, yra imlūs ir, kaip rodo patirtis, ypač greitai įsisavina naują, jiems nepažįstamą ginkluotę.

Vos per kelias kursų savaites ukrainiečių artileristai išmoko naudotis ir jau fronte sėkmingai naudoja JAV bei Kanados 155 mm haubicas M-777 bei mobilias prancūziškas „Caesar“.

Abejos skiriasi, kaip ir jų techninis aptarnavimas, kalibrai nuo ukrainiečiams pažįstamų, tačiau tai netrukdo jų sėkmingai naudoti kovose, net jei ukrainiečiai ir negavo JAV naudojamų ugnies valdymo sistemų, skirtų M-777.

Komentarai ()