Pasaulinis kompiuterių programų „piratavimo“ lygio tyrimas atskleidė, kad pernai Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų lygis sudarė 54 procentus. Tai reiškia, jog daugiau nei pusė vartotojų įsidiegtų programų buvo nelicencijuotos.

Kompiuterių programų „piratavimo“ lygis Lietuvoje nemažėja jau keturis metus, o neteisėtų kompiuterių programų vertė – auga. Nuo 2008 metų Lietuvoje „piratinių“ kompiuterių programų vertė padidėjo 14 proc. ir pasiekė rekordinę 32 mln. eurų (110,5 mln. litų) sumą. BSA tyrimo duomenimis, bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje pasiekė 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų).

„Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis ar net su kaimynėmis Latvija ar Estija, „piratavimo“ lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas. Ši tendencija turėtų atkreipti valstybės institucijų dėmesį“, – sakė BSA atstovaujantis advokatas Andrius Pranckevičius.

„Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos vartojimas nemažėja. Nors šalyje intelektinės nuosavybės apsaugos įstatyminė bazė yra pakankamai stipri, jos užtikrinimas praktikoje – silpnas. Pažeidėjai mato, kad už intelektinės nuosavybės pažeidimus baudžiama retai, todėl įpročių nekeičia“, – sakė Lietuvos kompiuterių programų gamintojų ir platintojų asociacijos „Verslo programinės įrangos aljansas“ prezidentas Ervinas Leontjevas.

Pasak E. Leontjevo, šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos administratoriai į įmonių patikrinimo planus įtraukė ir jose naudojamų kompiuterių programų teisėtumo vertinimą. Kovojant su neteisėtų kompiuterių programų naudojimu Lietuvoje įgyvendinamas trišalis bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį jėgas suvienijo asociacija „Verslo programinės įrangos aljansas“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Policijos departamentas.

Neteisėtų kompiuterių programų rinka Lietuvoje – didžiausia Baltijos šalyse

Pagal atlikto tyrimo rezultatus, 2011 m. didžiausias neteisėtų kompiuterių programų naudojimas užfiksuotas Centrinės ir Rytų Europos regione, prie kurio priskiriama Lietuva ir kitos Baltijos šalys. Šiame regione „piratinių“ kompiuterių programų lygis praėjusiais metais siekė 62 procentus.

„Neoriginalios programinės įrangos rinka alina šalies ekonomiką, slopina informacinių technologijų pažangą ir stabdo naujų darbo vietų kūrimą. Valstybinės institucijos turėtų atnaujinti intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymus ir užtikrinti, kad programinės įrangos „piratams“ būtų taikomos realios bausmės“, – komentavo E. Leontjevas.

Neteisėtos kompiuterių programos klesti besivystančiose rinkose

Tyrimo duomenimis, „piratavimo“ lygis besivystančiose rinkose yra net 44 proc. punktais didesnis nei išsivysčiusiose rinkose. Augančios besivystančių šalių rinkos taip pat darė didžiausią įtaką neteisėtos programinės įrangos vertės kilimui, kuri 2011 m. išaugo iki 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų). Pasaulinis programinės įrangos „piratavimo“ lygis praėjusiais metais siekė 42 procentus.

Kaip parodė tyrimas, labiausiai „piratauti“ yra linkę jauni vyrai, gyvenantys besivystančiose šalyse. Be to, kad verslo atstovai, lyginant su kitais vartotojai, dukart dažniau yra linkę neteisėtai kopijuoti programinę įrangą nupirkdami ją vienam kompiuteriui ir įdiegdami ją į kitus kompiuterius biuruose.

Stipri parama intelektinės nuosavybės teisių apsaugai jaučiama visame pasaulyje, tačiau programinės įrangos „piratams“ trūksta motyvacijos keisti savo įpročius. Tik 20 proc. išsivysčiusių rinkų programinės įrangos „piratų“ ir 15 proc. „piratų“ besivystančiose rinkose kaip pagrindinę savo veiklos sustabdymo priežastį nurodė baimę būti nubaustiems.

„Teisėsaugos institucijoms pakanka nubausti keletą pažeidėjų ir taip pasiųsti įspėjamąjį signalą kitiems, naudojantiems neteisėtas kompiuterių programas. Nors namų vartotojų kompiuteriai dėl neteisėto kompiuterių programų panaudojimo tikrinami retai, įmonėse naudojamų kompiuterių programų kontrolė turėtų tik stiprėti“, – sakė Andrius Pranckevičius.

Pasaulinis „piratavimo“ lygio tyrimas vykdomas jau devintą kartą. Tyrimą BSA vykdo drauge su pirmaujančiomis pasaulyje tyrimų bendrovėmis IDC ir „Ipsos Public Affairs“. Tyrimo metu surinkti 182 pavieniai duomenų pateikimai ir įvertintos kompiuterių bei programinės įrangos tendencijos 116-oje rinkų. Šiemet pirmą kartą į tyrimą buvo įtraukta ir 15 tūkst. kompiuterių vartotojų apklausa 33 valstybėse, kurios bendrai sudaro 82 proc. pasaulinės asmeninių kompiuterių rinkos.

Komentarai (18)