Gegužės mėnesį skelbėme, jog „Google“ įsteigė Kvantinio dirbtinio intelekto laboratoriją, kurioje panaudota Kanados kvantinius kompiuterius kuriančios bendrovės „D-Wave“ techninė įranga. Ir visa tai buvo daroma su NASA technikos ekspertų pagalba. Tai yra ambicingas atviras mokslinių tyrimų projektas, kurio tikslas – patyrinėti kvantinių kompiuterių architektūros galimybes bei kosminių tyrimų paslaptis. Tiesa, nuo gegužės jokių pranešimų apie laboratorijos veiklą ir nebepasirodė.

Bet „Google“ nusprendė praskleisti paslapties šydą – ši bendrovė sukūrė neilgą filmuką, kuris debiutuos „Imagine Science“ filmų festivalyje Niujorke. Šiame filmuke po kelis savo žodžius įterpė įvairūs su šiuo projektu dirbantys mokslininkai ir parodomas pats kompiuteris, kurį įjungus artimiausios jo aplinkos temperatūra turi būti labai artima absoliučiam nuliui (-273,15 ºC).

Mokslininkai tikisi, kad kvantinė kompiuterių architektūra kada nors padės optimizuoti sprendimus naudojant sudėtingus ir tarpusavy susijusius kintamųjų rinkinius – tokie uždaviniai įprastiniams kompiuteriams yra neįkandami. Tokiu būdu naujų galių įgytų skaičiuojamosios medicinos atstovai, o NASA galėtų sukonstruoti labiau realybę atitinkantį žinomos Visatos vaizdą. „Mes nežinome kokius klausimus geriausiai būtų užduoti šiam kompiuteriui. Tai mes ir bandome išsiaiškinti“, - sakė NASA Atstovė Eleanor Rieffel.

„Google“ tikina, kad pastaraisiais metais eksperimentuojant su kvantinių kompiuterių lustais padaryta labai stipri pažanga – nustatyta kokie algoritmai veikia geriau taikant kvantinių kompiuterių veikimo taisykles, įsitikinta, kad „D-Wave“ procesorius veikia naudodamas kvantinio susiejimo reiškinį. Kvantinis susiejimas – tai reiškinys, kuomet sąveikauja dvi fiziškai nesusijusios dalelės. „D-Wave“ visuomet tvirtino, kad šis reiškinys jų procesuose yra išnaudojamas, tačiau tik dabar tuo galėjo įsitikinti ir „Google“ bei NASA mokslininkai.

Pirmasis praktinis naujo kompiuterio panaudojimas buvo susijęs su „Google Glass“ - mokslininkai kompiuteriui davė užduotį atskirti kada šių išmaniųjų akinių naudotojas mirkčioja nesąmoningai, o kada mirkčiojimu perduoda komandas akiniams. Savaime suprantama, dėl aušinimo reikalavimu kvantiniai kompiuteriai niekada nebus montuojami į pačius akinius, bet už tai naujoviškas įrenginys gali padėti „Google“ serverių centrams tiksliau įvertinti mirkčiojimus tam panaudojant mažiau energijos. Jeigu šis tyrimas bus sėkmingas, „Google“ galėtų pajudėti iš vietos su mirkčiojimu valdomomis programomis, kurios kol kas kelią skinasi labai sunkiai, rašo „The Verge“.

Komentarai (0)