Bomba kišenėje: kokie ženklai įspėja, kad telefonas gali sprogti (2)
Patys nežinodami savo kišenėje nešiojamės tiksinčią bombą – mobiliojo telefono akumuliatorių. Reikia ne tiek ir daug, kad nuo senumo išsipūtusi baterija sprogtų pačiu netikėčiausiu metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kauniečiui Gintautui baterija buvo sprogusi vidury nakties. Pokštelėjimas buvo toks garsus, kad jį pažadino. Telefono akumuliatorius buvo kraunamas per naktį, padėtas ant naktinio staliuko. Jis staiga užsiliepsnojo. Kaip teigė vyras, baterija buvo sena. Ir jis mano, kad ji užsidegė būtent dėl garbingo amžiaus.
Dar blogiau baigtųsi, jeigu telefono baterija sprogtų tiesiog kišenėje. Tokią istoriją papasakojo vienas skaitytojas: „Vienam pažįstamam žmogui telefono baterija sprogo kišenėje, nuo to laiko baisoka nešiotis seną bateriją ir niekam nerekomenduoju to daryti.“
Tai – ne mitas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fizikos katedros vedėjas Artūras Jukna pasakojo, jog telefono baterija iš tiesų gali sprogti.
„Akumuliatorių deformavus kažkokiu aštriu daiktu ir jeigu jis tuo metu yra pakrautas, tikrai gali sprogti. Kai buvo naudojami pirmieji modeliai mobiliųjų telefonų baterijų, kai kurie vartotojai net ir apsidegino neatsargiai naudodami elementus. Norint nenukentėti nuo elemento, reiktų jį iškrauti, toks jis tikrai nepavojingas, nes visa energija, kuri gali sukurti liepsną, ugnį ar dujas, yra sukaupta elektrinės energijos pavidalu. Ją išlaisvinus galima gauti sprogimą. Jeigu elementą naudosite saugiai, pakrausite tik tokiu režimu ir iškrausite tik tokiu prietaisu, kaip rekomenduoja gamintojas, neturėtų atsitikti nieko blogo“, – kalbėjo A. Jukna.
Mokslininkas paaiškino, kodėl sena telefono baterija išsipučia: „Kai elementas yra kraunamas, elektrinis laukas priverčia judėti jonus, jie juda nuo vieno metalo iki kito. Ličio baterijose yra tinklelis, kuris neturėtų tų jonų praleisti, tačiau ilgesnį laiką vartojant, jis pats pasidengia jonais. Baterijos viduje elektrolitų atstumas labai sutrumpėja ir ten susidaro stiprus elektrinis laukas ir dėl to ta dalis kaista, elektrolitas gali užvirti ir išsipūsti. Dalis skysčio virsta dujomis, o jos užima didesnį tūrį.“
Jeigu mobiliojo telefono akumuliatorius sprogtų, anot mokslininko, pasklistų kenksmingų medžiagų: „Žinoma, kad ten yra medžiagų, kurios būtų kenksmingos, tačiau jis juk yra nevalgomas. Kita vertus, svarbu saugiau naudotis baterija, gamintojo numatytu režimu. Be to, šiuolaikinės baterijos yra gaminamos atsižvelgiant į tą patirtį, kaip buvo anksčiau.“
Mokslininkas patarė nesinešioti senų elementų: „Yra specialūs konteineriai, kur galima sudėti panaudotus elementus, jų daug prekybos centruose ir žmonėms senų elementų apskritai nereikėtų nešiotis. Senais elementais pasirūpins žmonės, kurie žino, kaip juos utilizuoti.“
Kenkia aplinkai
Baterijose yra mažiausiai 22 nuodingi aplinkai ir sveikatai elementai. Didžiausią grėsmę kelia baterijose esantys sunkieji metalai: švinas, gyvsidabris ir kadmis. Jei panaudotos baterijos ir akumuliatoriai išmetami į sąvartynus su buitinėmis atliekomis, jos pradeda irti ir skleisti medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą.
Iš aplinkos sunkieji metalai gali patekti į maistui auginamus augalus, būti išplauti į vandens telkinius ir iš čia atsidurti gyvūnų ir žmonių organizmuose.
Pagal Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus akumuliatoriai ir baterijos turi būti surenkami ir perdirbami taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas šias atliekas sudarančias medžiagas. Išeikvotas baterijas ir akumuliatorių atliekas būtina rinkti, išskirti iš bendro atliekų srauto ir išmesti į specialius konteinerius, dėžutes ar kitokias talpyklas, kurias dažniausiai galima rasti prekybos centruose, degalinėse ir kitose baterijų ir akumuliatorių įsigijimo vietose.
