„0 žūčių Lietuvos keliuose“ – tokį tikslą yra išsikėlusi šalies valdžia, kuri pastaruoju metu skiria nemenkas injekcijas pinigų kelių infrastruktūros plėtrai bei tobulinimui. Minėtam tikslui pasiekti yra planuojami ir itin dideli pokyčiai kelyje Vilnius–Kaunas, kurie jau dabar kai kuriems ekonomistams užkliuvo už akių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis dar prieš keletą savaičių prasitarė, kad iki 2020 metų vienas pagrindinių šalies kelių, kuris jungia du didžiausius Lietuvos miestus, turėtų tapti automagistrale. Beje, LAKD direktoriaus teigimu, jau kitais metais kelyje Vilnius–Kaunas galima sulaukti pirmų didesnių pokyčių.

Ekonomistas įžvelgia klastą

Keliaujantys keliu Vilnius–Kaunas tikriausiai pastebėjo, kad jau dabar čia vyksta intensyvūs kelio darbai už Grigiškių (prie Moluvėnų) ir prie Žiežmarių, kur įrenginėjamos dviejų lygių sankryžos.

„Keliai šiais laikais yra sudėtingi technologiniai dalykai, kur reikalingos ir informacinių technologijų žinios, reikia vairuotojams daugybę informacijos pateikti. Tam, kad mes atitiktume tą laikmetį ir prisiderintume prie poreikių, yra parengti intelektinių transporto sistemų iki 2020 metų planai. Daugybė projektų jau yra pradėti, paskelbti viešieji pirkimai, artimiausiu metu jie bus paskelbti. (Vienas tokių tai – red. past.) dinaminis eismo valdymas kelyje Vilnius–Kaunas, kai jį įdiegus turbūt kitais metais ruože Vilnius–Kaunas bus galima važiuoti 130 km/val. greičiu tiek žiemą, tiek vasarą. Ir tik priklausomai nuo blogų oro sąlygų bus mažinamas greitis“, – konferencijoje kalbėjo E. Skrodenis.

Būtent E. Skrodenio paminėtas dinaminis eismo valdymas kelyje Vilnius–Kaunas bei idėja padidinti maksimalų leistiną greitį iki 130 km/val. ištisus metus kai kuriems nepraslydo pro akis. Vienas tokių – ekonomistas Raimondas Kuodis, kuris LAKD idėjoje įžvelgė tam tikrą klastą. Pasak ekonomisto, padidinus maksimalų leistiną greitį, naftos tiekėjų piniginės taps dar storesnės.

„Galingas antisocialinis veiksmas, pašeriantis naftos tiekėjus (apimant Rusiją, #TS-LKD): sutaupyto laiko vertė, važiuojant 130 km/h, prie dabartinių algų yra gerokai mažesnė už didesnes išlaidas degalams, kurios priklauso nuo greičio kvadrato“, – savo paskyroje „Facebook“ mintis dėstė R. Kuodis.

Apie sutaupyto laiko vertę šiais laikais turbūt kiekvienas galėtume postringauti ilgai ir pasidaryti išvadas tik sau, nes tai yra labai individualus dalykas. Vis dėlto ekonomistas teisus vienu atžvilgiu, kad didesnis greitis lemia didesnes kuro sąnaudas.

Sąnaudas lemia du faktoriai

Alfredas Rimkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros docentas, paprašytas pakomentuoti situaciją ir paaiškinti, kaip greitis yra tiesiogiai susijęs su degalų sąnaudomis, teigė, kad degalų sąnaudos susijusios su variklio apkrova, o ją iš esmės lemia du faktoriai (arba varžos):

„Apkrova – tai kaip ir variklio galia, kiek panaudojame variklio galios. Tai ji susideda, tokios kaip varžos yra, galima sakyti, ar pasipriešinimai automobiliui judant. Tai didžiausią dalį (apkrovos – red. past.) sudaro oro pasipriešinimas. Oro pasipriešinimas priklausomai nuo greičio išauga net trečiuoju laipsniu. Jeigu per tą intervalą (nuo 110 iki 130 km/val. – red. past.), nuo 11 kilovatų kažkur reikia vien oro pasipriešinimui iki vos ne 19 kilovatų. Tiek reikia vien oro pasipriešinimui įveikti.“

Pasak A. Rimkaus, antroji varža yra riedėjimo pasipriešinimas, kadangi deformuojasi padangos ir t. t.). „Bet čia nuo greičio mažiau priklauso, tai čia labai nedaug, nuo 4,5 iki 5,5 kilovato išauga. Mes ar taip, ar taip važiuojame greičiau ar lėčiau, tai padangos deformuojasi, bet greitis truputį paveikia tą deformaciją ir reikia daugiau galios. Bet čia ir transmisijai, pavarų dėžei reikia daugiau tos galios, irgi didėja tos sąnaudos“, – naujienų portalui Alfa.lt pasakojo VGTU docentas.

„Suryja“ iki 1,5 litro daugiau

Transporto inžinerijos ekspertas pasakojo, kad anksčiau buvo atlikti bandymai – tirta, koks yra automobilio optimalus greitis ir kiek jis suvartoja degalų. Tuomet buvo bandoma benzinu varoma „Toyota Corolla“, kurios optimalus greitis tesiekė 80 km/val., o važiuojant didesniu greičiu degalų sąnaudos ėmė augti.

Panašius duomenis, anot A. Rimkaus, pateikia ir patys automobilių gamintojai. „Degalų sąnaudos, kurias gamintojai patys pateikia, rodo, kiek yra suvartojama degalų esant 90 ir 120 km/val. (greičiui – red. past.), kad būtų galima matyti tokį augimą. Jeigu palyginti, pavyzdžiui, kokį „Audi“ automobilį benzininį, tai sąnaudos padidėjus 30 km/val. išauga nuo 5,8 iki 7,5 litro, tai tikrai daugiau negu per litrą. Kiti automobiliai taip pat, kaip pateikia skaičiuoklė, rodo, kad, padidinus greitį nuo 90 iki 120 km/val., vidutiniškai sąnaudos padidėja kažkur link pusantro litro“, – sakė jis.

Vis dėlto įvairių (10 metų senumo ir naujesnių) automobilių bandymai rodo, kad optimalus automobilio greitis, kai išgaunamos mažiausios degalų sąnaudos, svyruoja apie 110 km/val. Didinant greitį iki 130 km/val., kuris netrukus gali tapti maksimalus kelyje Vilnius–Kaunas, degalų suvartojimas gali išaugti 1–1,5 l/100 km.

Spręskime patys?

Grįžtant prie R. Kuodžio pareiškimo, ekonomistas išties teisus dėl tiesioginės koreliacijos tarp didesnio leistino greičio ir išaugusių degalų sąnaudų. Kadangi Vilnių ir Kauną skiria apie 100 kilometrų, todėl vairuotojas, nusprendęs rinktis maksimalų leistiną greitį (130 km/val.), savo kelionei vidutiniškai išleistų apie 1–1,5 euro daugiau nei įprastai.

Bet šioje vietoje įvairias spekuliacijas bei sąmokslo teorijas greičiausiai derėtų ir baigti. LAKD idėja yra vairuotojams pasiūlyti galimybę važiuoti greičiau, tačiau tai nėra privalomas dalykas. Vairuotojams patiems palikta galimybė rinktis tarp sutaupytų minučių ir papildomų eurų degalams.

„Vieni taupo kurą, kiti laiką, palikime tai spręsti patiems... <...> Aš žinau (geriau nei kas nors kitas), kiek kainuoja mano laikas. Kiek uždirbu, irgi lyg ir žinau. Ir matau, kiek kainuoja kuras“, – po R. Kuodžio įrašu rašė buvęs Seimo narys Laimontas Dinius.

„Vat ir negalima to palikti spręsti patiems, nes žmonės net nežino, kiek kainuoja jų laikas, palyginti su degalais. Negalim neišmanantiems žmonėms skandinti savo pačių ekonomikos“, – L. Diniui prieštaravo R. Kuodis.

Komentarai (20)