Latvija bijo tokio staigaus Rusijos puolimo, kad NATO nespės ateiti į pagalbą: imasi priemonių (3)
Latvija baiminasi, kad NATO nespės ateiti į pagalbą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Latvijos gynybos ministras nori sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą, kad jo šalis galėtų apsiginti, jei Rusija pradėtų ataką taip staigiai, kad NATO negalėtų padėti jos išvengti.
Latvija – NATO ir ES valstybė narė, besiribojanti su Rusija – privalomąją tarnybą nutraukė 2007 m.
Tačiau anksčiau šį mėnesį gynybos ministras Artis Pabriks paskelbė apie planus atnaujinti privalomąją tarnybą 18–27 metų jaunuoliams po Rusijos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai būtinas žingsnis, kad šalis „išgyventų“. Latvijos prezidentas taip pat pareiškė pritariantis šiam žingsniui.
Pabriks, kuris taip pat yra Latvijos vicepremjeras, šią savaitę duodamas interviu „Insider“ teigė, kad daugiau piliečių reikia karinių mokymų, nes šalis laukia Rusijos puolimo.
„Net jei esame NATO šalis, pirmasis mūsų iššūkis ir pavojus kyla dėl labai greitos Rusijos atakos“, – sakė Pabriks.
„Mes, žinoma, skaičiavome, kiek pajėgų Rusija gali surinkti prie mūsų sienų per 24 ar 48 valandas. Ir žinodami, kad NATO reikės tam tikro laiko tai apmąstyti, turime būti pasirengę ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.
NATO chartijoje sakoma, kad vienos valstybės narės puolimas traktuojamas kaip visų puolimas, o tai reiškia, kad kitos šalys stos į Latvijos gynybą.
„Esame pasirengę padaryti bet ką, kad nekartotume savo karčių istorijos pamokų, kai Sovietų Sąjunga mus okupavo“, – sakė jis.
„Negalime sau leisti pasirodyti silpni. Turime būti stiprūs. Nebijome ir tiesiog esame budrūs, pasiruošę, nes nebegyvensime prie svetimos valdžios ir okupuoti kaip mūsų protėviai“.
Privalomoji karo tarnyba – nuo kitų metų
Privalomosios karo tarnybos įvedimui dar reikia pritarimo iš šalies parlamento. Pabriks tikisi, kad tam bus pritarta, ir sakė, kad tai gali įvykti šiais metais – tai reiškia, kad pirmieji 500 žmonių galės pradėti tarnybą 2023 m. sausį.
Šie pirmieji žmonės savanoriautų pagal pirmąjį plano etapą, o galiausiai visi Latvijos vyrai nuo 18 iki 27 metų turės atlikti 11 mėnesių tarnybą.
11 mėnesių būtų sudaryti iš trijų mėnesių bazinio mokymo, trijų mėnesių specialybės kurso ir penkių mėnesių „integracijos į padalinius ir kolektyvinio mokymo“.
Jie taip pat gautų „iki 400 eurų mėnesinį atlyginimą, nemokamą maitinimą ir apgyvendinimą kariuomenės kareivinėse“, nurodė Gynybos ministerija.
Pabriks taip pat sakė manantis, kad planas yra populiarus tarp daugumos gyventojų.
Laukia išpuolio
Pabriks sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą įrodė būtinybę sugrąžinti Latvijoje privalomąją karinę tarnybą.
Jis sakė, kad Latvija mano, jog nepaisant to, ar Rusija laimės ar pralaimės Ukrainoje, „Rusija ateinantį dešimtmetį išliks nepatikima kaimynė, turinti imperinių ambicijų“.
Ukraina, kaip ir Latvija, anksčiau buvo okupuota Sovietų Sąjungos, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaip pasiteisinimą įsiveržti į Ukrainą, tvirtino, kad Ukraina yra Rusijos dalis.
„Tai reiškia, kad Ukraina mums suteikia laiko pasiruošti“, – sakė Pabriks. „Kol ukrainiečiai kovoja, apgailestauju, turime galimybę pasiruošti kaip latviai ir europiečiai“.
Pabriks sakė, kad tarnyba sustiprins Latvijos kariuomenę, kad ji galėtų kovoti su Rusija, ir atgrasys nuo Rusijos planų.
„Rusai nėra pamišę. Jie pamatys, kad esame pasirengę gintis“, – sakė jis.
„Ir, antra, jei įvyktų nelaimė, mes turėtume pakankamai jėgų ginti savo laisves.“
Kalbėdamas apie tai, kokį puolimą Rusija galėtų surengti, Pabriks sakė, kad „visko gali nutikti, nes ši imperinė šalis niekada neatsisakė šių ambicijų“.
Rusija iki šiol grasina Baltijos šalims, kurių viena yra Latvija. Balandžio mėnesį Rusija pareiškė Baltijos regionui smogsianti branduoliniais ginklais, o Estija pareiškė, kad Rusija imituoja prieš ją nukreiptas raketų atakas.
Latvijos kaimynės taip pat sustiprino gynybą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą: Švedija ir Suomija kreipėsi į NATO, Suomija planuoja statyti užtvaras prie Rusijos sienos, o Estija ir Lietuva padidino karines pratybas.
Pabriks sakė, kad kai jo šalis grąžins privalomąją karo tarnybą, projektas nebus nutrauktas kaip prieš 15 metų.
„Rubikonas peržengtas“, – sakė jis. „Mes daugiau to nenutrauksime“.
