Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas teigia, kad Kremliaus kraštutinių dešiniųjų nacionalistų sparnas Vladimirą Putiną kelias savaites spaudė skelbti mobilizaciją. Pasak jo, Rusijos prezidentas dabar stengsis kuo ilgiau tempti karą, nes daugiau išeičių jam nėra.

Vienas įtakingiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų Ch. Grozevas teigia, kad jo šaltiniai apie galimą dalinę mobilizaciją Rusijoje kalbėjo keletą dienų prieš ją paskelbiant, tačiau niekas nebuvo tikras, ar tai tikrai įvyks.

„Aš nemanau, kad ir pats V. Putinas žinojo, kad jis vis dėlto paskelbs mobilizaciją, tai buvo sprendimas, kurį jis padarė paskutinę akimirką“, – kanalo „Populiarnaja politika“ laidoje kalbėjo jis.

Komentuodamas tai, kad V. Putino pareiškimas buvo numatytas antradienio vakarą, tačiau jis buvo atidėtas ir apie dalinę mobilizaciją paskelbta trečiadienio rytą, Ch. Grozevas svarstė, kad vargu, ar taip ir buvo planuota, esą tam gali būti ir paprastas paaiškinimas, pavyzdžiui, reikėjo perrašyti pranešimą, persvarstyti konkrečius dalykus.

„Bet vertinant visą paveikslą, kuris man akivaizdus – paskutines keletą savaičių kraštutinių dešiniųjų nacionalistų sparnas smarkiai spaudė V. Putiną tai paskelbti, arba „mes išsirinksime savo Putiną“, jau ir Jevgenijus Prigožinas ėmė save rodyti kaip politinę figūrą. Tai buvo priverstinis žingsnis, kurio jam labai nesinorėjo daryti, bet teko tokiame variante, kokio iš jo reikalavo“, – kalbėjo jis.

Ateities įvykiai Rusijoje, anot žurnalisto, labai priklauso nuo to, kas artimiausias dienas dėsis gatvėse.

Nes V. Putinas šio žingsnio kaip tik ir vengė dėl to, kad nebuvo tikras, kaip į tai sureaguos visuomenė. Žurnalistas ragina turint omenyje tai, kad didelė dalis represinio aparato šiuo metu išsiųsta į karą Ukrainoje.

„Tai labai sudėtinga formulė, reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip visa tai suveiks“, – kalbėjo jis.

Pasak laidos pašnekovo, jei pirmieji protestai nebus numalšinti dideliu smurtu, tikėtina antra jų banga.

Mobilizacija nebus sklandi

Paklaustas apie tai, ar, jo manymu, Rusija pajėgi sklandžiai įvykdyti mobilizaciją, žurnalistas priminė pasakymą, kad „praeitis – geriausias ateities mokytojas“.

Esą dar neprasidėjus karui šaltiniai, kurie buvo susipažinę su realia padėtimi kariuomenėje, teigė, kad V. Putinas neturi jokio supratimo apie jos bėdas ir nesupranta, kaip blogai prasidės ir baigsis šis karas.

„Manau, kad tą patį galima pasakyti apie karių registracijos ir įdarbinimo skyrius. Kalba eina apie aukščiausio lygio projekto valdymą, bet Rusijos armija, ekonomika įrodė, kad jie tam neturi sugebėjimų“, – pabrėžė jis.

Todėl Ch. Grozevas neabejoja, kad mobilizacija tikrai nebus sklandi ir tam tikrų ženklų galima matyti jau dabar. Pavyzdžiui, nors buvo žadėta, kad šaukimai į kariuomenę nebus dalijami per „Gosuslugi“ (Valstybės paslaugų – Delfi) portalą, paaiškėjo, kad jie būtent per jį ir dalijami.

„Tai rodo visišką chaosą“, – įsitikinęs jis.

Ch. Grozevo vertinimu, mobilizacija Rusijoje gali du ar tris mėnesius šiek tiek sulėtinti Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą, tačiau pakeisti jėgų pusiausvyrą fronte galėtų nebent gerai paruošta kariuomenė, o mobilizuoti vyrai tokia armija netaps.

Be to, greičiausiai pasitaikys nemažai dezertyravimo atvejų.

Jis atmetė galimybę, kad bus bandymų Ukrainą vėl pulti iš Baltarusijos, nes tokios operacijos sėkmei reikėtų specialiųjų pajėgų.

Prognozuoti, kada ir kaip baigsis karas laidos pašnekovas nesiryžo, tačiau pabrėžė, kad akivaizdu, jog V. Putinas neturi strategijos, kaip laimėti.

„Todėl jam beliko tik kaip įmanoma ilgiau tempti neapibrėžtą situaciją. Jis darys viską, kad karas truktų kuo ilgiau be konkrečios baigties. Tai, kas bus su vadinamaisiais referendumais, yra svarbus momentas, nes bus pasiektas taškas, iš kurio Vakarams, pasauliui ir Rusijai bus sunku išeiti“, – kalbėjo jis.

O sunku, anot Ch. Grozevo, bus dėl to, kad V. Putinas po referendumų tikrai ims grasinti branduoliniu ginklu.

„Tokią konfrontaciją galima numatyti, bet kas bus vėliau, sunku pasakyti“, – teigė laidos pašnekovas.

Žurnalistas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išaugo privačios karinės kompanijos „Lyga“ (buvusi „Vagner“) įkūrėjo J. Prigožino vaidmuo ir politinis apetitas.

„Jei „Vagneryje“ kas vykdytų apklausą, už ką balsuotumėte, V.Putiną palaikytų 1 proc., 99 proc. būtų už „virėją“ (J. Prigožinas vadinamas „Putino virėju“ – Delfi). Todėl jo vaidmuo pasikeitė – pradžioje jis net nebuvo pakviestas į karą, jei galima taip sakyti (…) Paskutinį mėnesį jis pasijuto karo subjektu, o ne objektu“, – kalbėjo Ch. Grozevas ir pridūrė, kad J. Prigožinas tikrai stengsis dar labiau stiprinti savo vaidmenį.

Komentarai ()