Tačiau prieš pasiekiant galutinį susitarimą ir be oficialaus karo paskelbimo, 1939 m. kovo 23 d. Vengrijos kariuomenė įsiveržė į Slovakiją iš Užkarpatės, pradėdama Slovakijos ir Vengrijos karą, dar vadinamą „Mažuoju karu“. Vengrijos kariai sparčiai veržėsi į rytų Slovakiją, siekdami „nueiti kuo toliau į vakarus“.

Iki kovo 24 dienos Slovakijos kariuomenė sugebėjo persigrupuoti ir surengti kontrataką, netrukus priversdama smarkiai gausesnes vengrų pajėgas atsitraukti nuo savo pagrindinės linijos prie Oknos upės. Tačiau iki to laiko vengrai buvo gerai įsitvirtinę ir turėjo pakankamai prieštankinių ginklų, skirtų kovoti prieš Slovakijos šarvuočius ir lengvuosius tankus.

Susidūrusi su karu ir susipainiojusi tarp savo naujo įsipareigojimo Slovakijos valstybei ir draugiškų santykių su Vengrija, Vokietija netrukus pradėjo daryti spaudimą nutraukti kovas, kurios iki kovo 31 d. iš esmės nutrūko.

Balandžio 4 d. Budapešte buvo sudaryta taikos sutartis, kuri privertė Slovakiją atiduoti Vengrijai 1697 km²  rytinės Slovakijos teritorijos, kuri šiandien atitinka teritoriją aplink Stakčín ir Sobrance miestus.

Be 8 Vengrijos ir 22 Slovakijos karių, žuvusių per karo veiksmus, „Mažasis karas“ tarp Slovakijos ir Vengrijos nusinešė 36 Slovakijos piliečių gyvybes.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Kafkadesk

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()