Kas yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), kurios „pagalbos“ sulaukė Kazachstano prezidentas: tarp jų ir baltarusių karių (Foto, Video) (22)
2022 metų sausio 2 d. Kazachstane prasidėjo masiniai protestai, kurių priežastis buvo - padidintos dujų kainos. Netrukus, Almatos ir kitų miestų gatvėse prasidėjo riaušės, susirėmimai, buvo net užimtas Almatos oro uostas. Negalėdamas suvaldyti situacijos Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pasikvietė Kolektyvinio saugumo „ sutarties organizacijos (KSSO) karinę pagalbą – taigi, kas yra KSSO?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO, rus. Организация Договора о Коллективной Безопасности) – 2002 m. įkurtas karinis aljansas, bandantis reintegruoti buvusias SSRS šalis.
KSSO buvo įkurta Kolektyvinio saugumo sutarties (dar žinomos kaip Taškento paktu) pagrindu, kurią 1992 metų gegužės 15 dieną pasirašė Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.
Kitos trys posovietinės valstybės – Azerbaidžanas, Baltarusija ir Gruzija – sutartį pasirašė kitais metais, o sutartis įsigaliojo 1994 m. Po penkerių metų šešios iš devynių – visos, išskyrus Azerbaidžaną, Gruziją ir Uzbekistaną – sutiko pratęsti sutartį dar penkeriems metams, o 2002 m. buvo sukurta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija kaip karinis aljansas.
Šiuo metu KSSO sudaro 6 narės – Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas.
KSSO tikslas – užtikrinti kolektyvinę bet kurios narės, kuri susiduria su išorine agresija, gynybą. Politologai ją apibūdino kaip NATO atitikmenį, kuriai priklauso 30 valstybių. Afganistano Islamo Respublika (nustojusi egzistuoti 2021 m.) ir Serbija turi stebėtojų statusą KSSO.
Organizacija remia ginklų pardavimą ir gamybą, taip pat karinius mokymus ir pratybas, todėl KSSO yra svarbiausia daugiašalė gynybos organizacija buvusioje Sovietų Sąjungoje. Organizacija naudoja rotacinę prezidentavimo sistemą, kurioje kiekvienais metais keičiasi KSSO vadovaujanti valstybė.
Be abipusės gynybos, KSSO taip pat koordinuoja pastangas kovojant su neteisėta ginklų apyvarta tarp valstybių narių ir, siekdama šių tikslų, savo nariams parengė teisėsaugos mokymus.
Nariai taip pat naudojasi organizacija kovai su kibernetiniu karu, prekyba narkotikais, neteisėta ginklų apyvarta, tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu.
KSSO turi keturių tipų kolektyvines pajėgas. Yra dvi regioninės grupės (Rusija-Baltarusija ir Rusija-Armėnija), kurios gali reaguoti į išorinę karinę agresiją; 4000 žmonių kolektyvinės greitojo dislokavimo pajėgos Vidurinei Azijai; 20 000 žmonių kolektyvinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios abi yra skirtos reaguoti į situacijas, kuriose nėra tarpvalstybinių konfliktų.
Taip pat yra kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos, kurias sudaro apie 3500 karių ir pareigūnų bei daugiau nei 800 civilių policijos pareigūnų.
Ką suteikia KSSO narystė?
Nors narystė KSSO reiškia, kad valstybėms narėms uždraudžiama prisijungti prie kitų karinių aljansų, apriboti, pavyzdžiui, savo santykius su NATO, narės gauna nuolaidas, subsidijas ir kitas paskatas pirkti rusiškus ginklus, palengvinančius karinį bendradarbiavimą.
Narystė suponuoja tam tikras pagrindines „saugumo garantijas“, iš kurių svarbiausias yra atgrasymas nuo trečiųjų šalių karinės agresijos. Agresija prieš vieną iš KSSO narių suvokiama kaip agresija prieš visas (taip kaip ir NATO atveju). Tačiau lieka neaišku, ar ši funkcija veikia praktiškai.
Tęsinys kitame puslapyje:
2016 m. balandžio mėn., kai kilo trumpas karas tarp KSSO narės Armėnijos ir KSSO nepriklausančio Azerbaidžano, Rusija jau buvo aprūpinusi Baku 85 procentus savo puolamosios ginkluotės.
Kai Armėnija tapo KSSO nare, ji turėjo sutikti su nuostata, kad jos narystė buvo susijusi tik su JT pripažintomis jos sienomis. Konflikto metu didžioji kautynių dalis buvo sutelkta Kalnų Karabacho sąlyčio linijoje, todėl nepatenka į KSSO kompetenciją.
Tačiau Azerbaidžanas užpuolė Armėnijos valstybinę sieną Tavušo regione. KSSO valstybės narės buvo įpareigotos už tai pasmerkti Baku ir pasiūlyti pagalbą Armėnijai. Tačiau nė viena iš KSSO valstybių narių to nepadarė.
Lygiai taip pat nutiko ir 2020 metų rudenį kilus vadinamajam 44 dienų karui Kalnų Karabache.
Panašiai nutiko ir 2015 m., kai Turkija numušė Rusijos naikintuvą, KSSO nariai tik retoriškai palaikė Rusiją, siekdami subalansuoti savo gerus santykius su Turkija.
Silpnybės
Nors KSSO nominaliai suteikia lygias teises valstybėms narėms, Rusija ją aiškiai suprato kaip daugiašalę instituciją, galinčią projektuoti savo galią regioniniu lygiu.
Visų pirma, organizacija suteikė Rusijai galią blokuoti NATO operacijas regione ir suteikė galimybę Rusijai apriboti Kinijos karinę įtaką regione.
Šis Rusijos dominavimas KSSO ne tik silpnina organizacijos legitimumą pasauliniu mastu, bet ir yra užsienio politikos iššūkis, nes Rusijos tikslai ne visada sutampa su kitų KSSO narių interesais.
Pavyzdžiui, 2019 metų rugsėjo viduryje Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisas pareiškė, kad Rusija neprieštaraus, kad Azerbaidžanui būtų suteiktas specialus partnerio statusas KSSO. Nors Armėnija atsakė, kad vetuotų tokį bandymą, neaišku, ar Armėnija – ar kitos KSSO narės, atsidūrusios panašiose situacijose – turės reikiamų svertų atsispirti Rusijos pastangoms siekti tam tikrų tikslų.
Be to, instituciniai trūkumai, ypač organizacijos nesugebėjimas reaguoti į trečiųjų šalių agresiją prieš savo narius, rodo organizacijos neveiksmingumą, ypač jos svarbiausią regioninio saugumo funkciją.
