Konfliktui Rytų Ukrainoje stiprėjant, Didžioji Britanija ir JAV įtaria Rusiją planuojančios „netikros vėliavos“ atakas, siekdamos sukurti dingstį invazijai.

„Netikros vėliavos“ išpuoliai turi ilgą ir nepadorią istoriją. Pateikiame garsiausius tokių operacijų atvejus.

Rusijos remiami separatistai jau apkaltino Ukrainos kariuomenę dėl daugybės labai abejotinų išpuolių ir dabar ragina okupuotų teritorijų civilius evakuotis į Rusiją.

Kas yra „netikra vėliava“?

„Netikra vėliava“ – tai politinis ar karinis veiksmas, atliekamas siekiant apkaltinti priešininką. Pasaulio istorijoje valstybės dažnai tai darydavo surengdamos tikrą arba imituotą išpuolį savo pusėje ir sakydamos, kad tai padarė priešas, kaip pretekstą pradėti karą.

Pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas XVI amžiuje, norint apibūdinti, kai piratai tariamai plaukiojo su draugiškos tautos vėliava, kad apgautų ir priviliotų arčiau prekybinius laivus, o vėliau juos užpuldavo.

„Netikros vėliavos“ išpuoliai turi ilgą ir nepadorią istoriją. Pateikiame garsiausius tokių operacijų atvejus.

Japonijos invazija į Mandžiūriją, 1931 m.

1931 m. rugsėjį japonų karininkai išgalvojo pretekstą įsiveržti į Mandžiūriją, tuomet priklaususią Kinijos Respublikai, susprogdinę Japonijos valdomą Pietų Mandžiūrijos geležinkelio atkarpą.

Nors sprogimas buvo per silpnas, kad sutrikdytų veiklą geležinkelio linijoje, japonai vis dėlto pasinaudojo šiuo Mukdeno incidentu, kad užgrobtų Mandžiūriją ir sukurtų marionetinę vyriausybę – „nepriklausomą“ Mandžuko valstybę.

Vokietijos invazija į Lenkiją, 1939 m.

Naktį prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją, septyni lenkais apsimetę vokiečių SS kariai įsiveržė į Glivicės radijo stotį Vokietijos pusėje nuo sienos su Lenkija. Jie išsiuntė trumpą žinutę, kad stotis dabar yra lenkų rankose.

Kariai taip pat paliko civilio, apsirengto lenkų kareivio drabužiais, kūną, kad atrodytų, jog jis žuvo per reidą.

Adolfas Hitleris kitą dieną pasakė kalbą, nurodydamas Glivicės išpuolį ir kitus panašiai organizuotus incidentus, kad pateisintų invaziją į Lenkiją.

SSRS ir Suomijos karas, 1939 m.

Tais pačiais metais, lapkričio 26 d. buvo apšaudytas Sovietų Sąjungos Mainilos kaimas. Jis buvo netoli Suomijos sienos, o Sovietų Sąjunga pasinaudojo tariamu puolimu, kad sulaužytų savo nepuolimo paktą su Suomija, lapkričio 30 d. pradėdama vadinamąjį Žiemos karą.

Istorikai padarė išvadą, kad kaimo apšaudymą vykdė ne Suomijos kariuomenė, o incidentą suorganizavo sovietų NKVD valstybės saugumo agentūra.

Pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas 1994 metais pripažino, kad Žiemos karas buvo sovietų agresijos veiksmas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()