Rusijos Brianske, Belgorade ir net Tolimuosiuose Rytuose atakuoti strateginiai, kariniu požiūriu svarbūs objektai. Nors nei Rusija, nei Ukraina apie tai atvirai nekalba, pasak ekspertų, akivaizdu, kad tai naudinga Ukrainos pusei. Apskritai jie pastebi, kad karui tęsiantis daugėja drąsos, taip pat ir iš Vakarų pusės.

Trečiadienį pranešta, kad Rusijos kaime netoli sienos su Ukraina, ginklų sandėlyje, kilo gaisras.

„Remiantis preliminaria informacija, dega šaudmenų sandėlis šalia Staraja Nelidovkos kaimo“, už maždaug 20 km nuo Ukrainos sienos, pranešė Belgorodo srities gubernatorius platformoje „Telegram“.

Pirmadienio naktį Briansko naftos bazėje kilo didžiulis gaisras. Pačioje balandžio pradžioje naftos bazė užsidegė ir Belgorade. Tokių paslaptingų incidentų Rusijoje fiksuota ir daugiau.

„Inforesist“ praneša, kad naktį į penktadienį gaisras kilo ir naftos bazėje okupuotoje Donecko dalyje.

„Mano prielaida būtų, kad tai yra Ukrainos kariuomenės arba specialiųjų pajėgų įvykdytos atakos. Reikia nepamiršti, kad Ukraina kariauja pilną karą su Rusija, tai ji yra nusiteikusi naikinti infrastruktūrą, kuri apsunkintų Rusijos karinės mašinos veikimą – logistika, kuras, amunicijos sandėliai“, – vardijo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas doc. dr. Giedrius Česnakas.

Kitokios versijos neturi ir Gynybos paramos fondo vadovas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

„Šitie amunicijos sandėlių sprogdinimai, pagal viską, turėtų būti naudingi tik ukrainiečiams. Brianske – naftos bazė, ten trijose vietose sprogimai vyko, tai, aišku, kad ukrainiečiams naudinga, nes iš tos Briansko bazės vyksta degalų tiekimas Rusijos kariuomenei. Lygiai taip pat gi ir Belgorade buvo susprogdinta dar viena naftos saugykla. Aišku, kad tai yra ukrainiečiams naudinga, nes Rusijos kariuomenė jau neturės kur iš arti paimti degalų. Jiems reikės vežti iš toli“, – kalbėjo V. Malinionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos logistika jau ir taip yra komplikuota ir prastai parengta, tad tai dar labiau apsunkina jų padėtį.

„Jie net ir sunkvežimių neturi, „darbinių arkliukų“. Tie, kuriuos turi, net bekelėse nevažiuoja, nes jie surinkę tuos sunkvežimius iš visų galų“, – aiškino V. Malinionis.

Pasak atsargos pulkininko, tai parodo, kad ukrainiečiai, jeigu čia yra jų darbas, kas yra tikėtina, jau turi pakankamai galingos ginkluotės, kuri gali apšaudyti taikinius net iš tokių didelių atstumų.

„Galbūt tai yra ir Vakarų paramos kažkokia dalis“, – svarstė V. Malinionis.

Versijos, kaip tas galėjo būti įvykdyta

Ekspertai dalijosi įvairiomis versijomis, kaip galėjo būti įvykdytos tokios atakos prieš Rusijos strateginius objektus.

„Mes nežinome, su kuo jie pažeidė Briansko saugyklą. Diversinėms grupėms tokį sprogimą būtų sunku padaryti. Čia greičiausiai buvo kažkokia netiesiogine ugnimi pasinaudota – ar artilerijos, ar galbūt kažkokia raketa.“, – svarstė V. Malinionis.

Karo akademijos dėstytojas atkreipė dėmesį ir į dar vieną įdomesnį atvejį, Tolimuosiuose Rytuose yra buvęs sprogimas.

„Kaip jis ten įvyko, išlieka paslaptis, nes iki tiek ukrainiečių raketos neskrenda. Neatmesčiau versijos, kad veikia kažkokios diversinės grupės“, – sakė G. Česnakas.

Galimo diversinių grupių veikimo Rusijos teritorijoje požymių minėjo ir atsargos pulkininkas.

„Tame pačiame Belgorade gi jau buvo dviejose vietose geležinkelis pažeistas. Galėjo ten ir kažkokios diversinės grupės veikti. Vienas geležinkelio tiltas buvo pažeistas, irgi buvo sutrikdyta logistika. O tą pačią dieną, kai Brianske buvo apšaudyta naftos saugykla, ten irgi buvo kažkas su geležinkeliu, nuverstas nedidelis sąstatas“, – pasakojo V. Malinionis.

Putino režimas ukrainiečių kaltinti neskuba

Gynybos ekspertas vengė sakyti, kad karas jau vyksta ir Rusijos pusėje.

„Rusijos pusėje atsitinka nelaimės“, – situaciją apibrėžė V. Malinionis.

Kol kas abi pusės – ir Rusija, ir Ukraina viešai nekalba apie tai, kad tai yra ukrainiečių darbas.

Buvusio karininko nuomone, ukrainiečiai to nedaro, nes nenori nukreipti Rusijos visuomenės agresijos prieš juos.

„Ukrainiečiai veikiausiai to nepripažįsta galbūt nenorėdami parodyti, kad jie aktyviai vykdo veiksmus Rusijos teritorijoje. Toks tiesioginis pripažinimas parodytų, kad bet kuris Rusijos objektas potencialiai gali tapti Ukrainos taikiniu, ir tai tarsi suteiktų legitimumą Rusijos vadovybei Rusijoje paskelbti atvirą karą prieš Ukrainą, kad galėtų vykdyti plačią mobilizaciją ir pan.“, – pridūrė politologas G. Česnakas.

Pasak jo, ukrainiečiams toks santykinis „žaliųjų žmogeliukų“ neapibrėžtumas yra pakankamai naudingas.

„Kai atsakomybė neprisiimama, tai kyla abejonės, gal ten Rusijoje yra kažkokios karinės struktūros arba kažkoks pasipriešinimas, kuris bando iš vidaus naikinti, kad tas Rusijos karas Ukrainoje pasibaigtų arba būtų permąstytas“, – kalbėjo G. Česnakas.

O Putinui labai naudinga tylėti, nes, pasak atsargos pulkininko, kitaip jis pripažintų, kad negali apginti savo šalies.

„Reiškia, nesuveikė nei priešlėktuvinė gynyba, nei dar kažkokios sistemos, nei žvalgyba. Tai parodo jų bejėgiškumą“, – sakė V. Malinionis.

Civilių neliečia

Pasak gynybos eksperto, jeigu tai yra ukrainiečiai, tai jie tai daro labai profesionaliai.

„Apšaudomi tik tie objektai, kurie yra strategiškai svarbūs. Civilių bendruomenė neterorizuojama, jokie gyvenamieji kvartalai neapšaudomi, priešingai nuo to, ką rusai daro Ukrainoje. Elgiamasi civilizuotai. Ir gyvosios jėgos nuostolių Rusija praktiškai nepatiria. Žuvo tikrai nedaug žmonių. Tai tikrai nėra gyvenamieji kvartalai, pastatai, miestai. Tai yra visai kitas lygis“, – aiškino V. Malinionis.

Karo akademijos dėstytojas sakė, kad yra pakankamai sunku spėti, iki kokios ribos Rusijos režimas tokias atakas santykinai toleruos.

„Kol objektai yra kariniai, tai kaip ir viskas iš Rusijos gal ir būtų toleruotina. Bet problema yra, kad gali kažkokio įvykio metu nukentėti ir civiliai. (...) Tada būtų potencialiai prarastas moralinės viršenybės klausimas“, – aiškino G. Česnakas.

Abu ekspertai neabejoja, kad ukrainiečiai nenorėtų sąmoningai naudoti jėgos prieš Rusijos civilius gyventojus.

„Bet, žinote, visko įvyksta. Mes, aišku, negalime patikinti, kad tai yra ukrainiečiai, tik darome tokią prielaidą. Bet raketos, maža ką, jos nukrenta, nukrypsta, visokių galimų scenarijų yra. Reikia labai atidžiai planuoti tokius veiksmus“, – sakė G. Česnakas.

Baimės mažėja

Kalbėdamas apie karo eigą, atsargos pulkininkas pastebėjo, kad paskutinėmis dienomis tenka stebėti tokį reiškinį, kai Vakarai nustojo taip labai bijoti Rusijos branduolinio ginklo.

„Net ir dabar, kai Lavrovas buvo pareiškęs, kad gali būti Trečias pasaulinis karas, reikia labai rimtai į tai žiūrėti, tai britų pusė iš viso su pašaipa sutiko tuos jo pasisakymus“, – pastebėjo V. Malinionis.

Iš skaitytų versijų, jam įstrigo Rusijos eksperto Andrejaus Pontiovskio mintys, kad galbūt kažkas iš JAV vadovybės susisiekė su V. Putino aplinka ir pasakė, kad, „jeigu jūs panaudosite net ir nedidelio galingumo branduolinį ginklą, tai ant Putino bunkerio nusileis irgi nedidelio galingumo branduolinis užtaisas, bet sunaikins tiesiai tą vadavietę, kur jis yra“.

„Žinant mūsų visų NATO sąjungininkų žvalgybinius pajėgumus, manau, kad net ir Putinui yra sudėtinga pasislėpti“, – svarstė V. Malinionis.

Nors, pasak eksperto, situacija branduolinio balansavimo srityje nėra kažkaip kardinaliai pasikeitusi, gerai, kad Vakarai nustojo taip bijoti.

„Nes ta baimė skatino Putiną agresyviai elgtis, bombarduoti be jokio pasirinkimo Ukrainos teritoriją. (…) Dabar net ir Vokietija, kaip matėte, siunčia priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios yra ant tankų platformos. Tai yra efektyvūs ginklai. Kardinaliai keičiasi Vakarų požiūris ir elgesys. Ukrainai ir visiems mums tai yra gera žinia“, – sakė V. Malinionis.

Pats situacijos vertinimas keičiasi

Karo akademijos dėstytojas nebuvo linkęs tvirtinti, kad Vakarai nebebijo branduolinės eskalacijos.

„Dėl branduolinės eskalacijos nerimas yra. Bet veikiausiai ateina vertinimas, kad Rusija potencialiai nesiims (tokių veiksmų). Veikiausiai tai žvalgybos institucijos duoda žinoti Vakarų politikams, kad tokia tikimybė yra ne tokia jau didelė, kaip buvo galima galvoti“, – svarstė G. Česnakas.

Pasak politologo, branduolinio ginklo panaudojimo atveju Rusijai grėstų prarasti atramą ir tokiose šalyse kaip Kinija arba Indija.

„Aišku, klausimas, ar V. Putinas nusiteikęs ar nenusiteikęs tai naudoti, bet šito mes žinoti negalime“, – sakė G. Česnakas.

Apskritai politologas sutiko su vertinimu, kad Vakaruose drąsos daugėja.

„Buvo akivaizdu, kad pradiniame etape buvo labai bijoma, ar, patiekus ginkluotę, ilgainiui, jeigu kris Kijevas ir Ukraina, ji neatsidurs rusų rankose. Dabar jau, kadangi sugrįžta diplomatai, JAV, Britanijos, tai nebelabai tikima, kad Ukraina kaip valstybė kris, ir didelė karinės technikos dalis atiteks Rusijai“, – aiškino G. Česnakas.

Žaibiškas karas baigėsi, pereinama į kitą fazę

Karo akademijos dėstytojas aiškino, kad tiekiamos ginkluotės pobūdis atitinka karo eigą.

„Jeigu prieš tai rusai potencialiai atakavo taikinius lėktuvais ir Vakarų Ukrainoje, visiems buvo suprantama, kad logistiškai tiekti sunkiąją ginkluotę yra labai pavojinga, nes gali jos daug sunaikinti. Dabar, kai viskas persikėlė į Rytus, tai bandoma tai daryti“, – aiškino G. Česnakas.

Jis atkreipė dėmesį, kad rusai bando tam priešintis.

„Raketas leidžia į geležinkelius. (…) Tačiau jie jau mažiau daro tokių tikslių lėktuvų skrydžių, todėl tas lengviau daroma, o ir drąsos atsiranda“, – sakė G. Česnakas.

Jis atkreipė dėmesį, kad lenkai paskelbė apie rankų perdavimą, ir kitos valstybės prabilo apie jų indėlį.

„Frontas tampa nusistovėjęs, „blickrygas“ baigėsi. O fronte, kad stabdytum arba kažkur pramuštum gynybą, reikia jau konkrečiai tokios ginkluotės“, – aiškino G. Česnakas.

Komentarai (1)