Mokslininko komentaras: akupunktūra ne tik gydo ligas, bet ir padeda atsikratyti priklausomybių, pvz. rūkymo  (2)

Akupunktūra gali ne tik išgydyti įvairias ligas ar sutrikimus, bet ir padėti atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo. Taip sako Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys, biomedicinos mokslų daktaras Vitalijus Numavičius. Jo teigimu, akupunktūra gali pagelbėti daugeliu atvejų, bet jos efektyvumas priklauso ir nuo paties paciento pastangų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Mes pakeičiame receptorių intensyvumą, ir tai, kas buvo skanu, tampa nebeskanu. Tokiu būdu žmogui galima padėti, bet dėl psichologinio įpročio žmogus turi arba apsispręsti pats, arba dirbti su psichologu“, – pasakoja V. Numavičius.

– Šiuo metu – šaltasis metų periodas, kai daug kas serga. Ar galite padėti žmonėms, kurie, pavyzdžiui, yra užkimę?

– Galima daryti įtaką tokiai būklei, bet sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių. Pirmasis, žinoma, yra gydytojo profesionalumas. Antrasis – kaip giliai įsisenėjusi liga. Jei balso stygos – nusėdusios, kvėpavimo sistema – pervargusi, vienos procedūros metu tikrai nepavyks atstatyti visų organizmo galių. Teks atlikti kursą. Jei procesas vystėsi ilgą laiką, galbūt prireiks netgi ir keleto kursų.

Svarbu tai, kokiais būdais bandysime spręsti situaciją. Vienas būdas – iš išorės, duodamas cheminis elementas. Dažnai to užtenka. Balsas sustiprės, bet balso jėga gali dar negrįžti. Panaudoti akupunktūrą yra tikslinga tam, kad balso jėga grįžtų ir kvėpavimo sistemos pajėgumas atsistatytų.

– Kur būtų duriamos adatėlės?

– Akupunktūros taškai yra išsidėstę visame kūne. Jų yra 720. Galime naudoti dar atskirus ypatingus taškus, jų yra apie 120. Taip pat galima naudoti ausies kaušelyje esančius taškus (jų yra dar 200) arba panaudoti refleksines zonas paduose. Pasirinkimas – pagal specialisto išsilavinimą. Dažniausiai naudojami periferiniai taškai. Tai taškai, kurie išsidėstę nuo alkūnių iki pirštų arba nuo kelių iki kojų pirštų. Taip pat naudojami lokalūs taškai – liežuvio arba gerklų zonoje esantys taškai.

Reikia turėti omenyje, kad akupunktūra reguliuoja organizmo procesų intensyvumą. Tai reiškia, kad galime kryptingai suaktyvinti arba slopinti fiziologinius procesus, tačiau, jeigu mums reikia sustiprinti arba atstatyti organizmą, mums reikės jį maitinti. Pats žodis jau pasako: reikės duoti to paties pieno su medumi.

– Ar Jūs, akupunktūros specialistai, ieškote sąsajų, kodėl žmogus susirgo? Ar būna taip, kad žmogus skundžiasi kažkokia liga, bet Jūs matote, kad problema yra visai kitose vietose?

– Jūs labai gerai suformulavote klausimą: ar akupunktūra yra simptomatinis gydymo būdas, ar jis remiasi kažkokiu fundamentalesniu organizmo pažinimu. Nuo pat senovės, prieš 2–3 tūkst. metų, buvo aiškiai sakoma – akupunktūra – taškų dirginimas, įvedant adatėlę, badant, spaudžiant arba šildant, yra veikimo būdas, bet, kada naudojame akupunktūrą, kokią jos formą ir kuriuos taškus pasirinksime, priklauso nuo diagnostikos. Diagnostika priklauso nuo to, kaip gerai išmanome žmogaus fiziologiją.

Žmogaus organizmas yra save reguliuojanti ir atstatanti sistema. Visos bėdos kyla tada, kai savo darbo krūviais, gyvenimo būdu, aplinkos užterštumu nebeleidžiame organizmui prisitaikyti. Užduodami įvairius klausimus, rinkdami informaciją, žiūrėdami pulsą, kuris mums parodo organų ir organų sistemų aktyvumą, kraujodaros stiprumą, pakankamumą, stebėdami liežuvio drėgnumą, kuris parodo, ar organizmui užtenka skysčių, ar gleivinė yra stipri, ar silpna, atrenkame, kokiame lygmenyje yra susirgimas – paviršiuje ar gilumoje. Ar tai – organizmo atsakas į sudirginimą (pirminį, išorinį), ar tai – sutrikimas, atsiradęs dėl to, kad gilumoje funkcijos yra nusilpusios ir organizmas negali palaikyti vienos iš savo veiklų. Ši anamnezė yra ypač svarbi, nes, jei nesurenkame, neišsiaiškiname, kurie požymiai yra esminiai, kurie antriniai, nežinome, kur yra ligos šaknis, pirminė priežastis, nežinome, ką reikia gydyti. [...]

Įvertinę visa tai, mes nustatome, ar tai yra paviršinis sutrikimas, vadinamas ci. Ci hieroglifas reiškia deguonį. Jei nepakanka deguonies, reikia kvėpuoti, pavalgyti. Kinas pasakytų – pirmiausia pavalgyk, pasivaikščiok gryname ore. Tai padaręs porą kartų, pradedi jaustis geriau. Tai reiškia, kad trūko tik to. Be to, galbūt reikėjo 24 valandom atsigulti, išsimiegoti ir su niekuo nebendrauti – panaikinti informacinį stresą. Kitu atveju gali būti, kad reikia akupunktūros – taškinio poveikio, masažo – audinių išjudinimo, sausgyslių, raiščių minkštinimo, pratampymo, kryptingos fizinės veiklos, kad kūnas atsigautų. Rytų medicinoje, ypač tradicinėje kinų medicinoje, individualizuotas gydymas yra medicinos pagrindas.

– Ar į Jus kreipiasi pacientai, norintys mesti rūkyti?

– Taip. Pavyzdžiui, pacientė kreipėsi dėl nugaros problemų. Dirbome sėkmingai ir ji sako – daktare, ką man daryti, aplink niekas neberūko, aš irgi norėčiau mesti, bet man taip skanu. Pabandėme padaryti akupunktūros procedūrą. Po dviejų dienų ji sako – daktare, man rūkyti – nebeskanu.

Mes pakeičiame receptorių intensyvumą ir tai, kas buvo skanu, tampa nebeskanu. Tokiu būdu žmogui galima padėti, bet dėl psichologinio įpročio žmogus turi arba apsispręsti pats, arba dirbti su psichologu. Labai svarbu, ar žmogus dalyvauja, ar jis yra tas, kuris sako – suplok man stebuklinga lazdele per galvą ir aš gyvensiu toliau taip, kaip gyvenau.

Dabar situacija pasikeitė. Jei anksčiau sirgdavome, kentėdavome ir vargdavome nuo susirgimų ir sutrikimų, kuriuos sukeldavo per didelis krūvis ar traumos, tai dabar mūsų ligos yra kitokios. Vargstame nuo sutrikimų, kurie atsiranda dėl mažo judrumo. Hipodinaminis stresas, pastovi įtampa: dėmesys, kompiuteriai, popieriai, atsakomybė – visa tai slegia ir apkrauna. Mūsų gyvenimo būdas per paskutinius 20 metų pasikeitė. Kiek dabar žmonių dirba fiziškai su kastuvu ir kiek su technika? Geriausiu atveju 20 proc. žmonių dirba fizinį darbą.

Nesvarbu, kurią rinksimės – Ajurvedos, Tibeto, kinų, poleniziečių, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos mediciną, pirmiausia ji sako, kad reikia atstatyti žmogaus vidų. Tai reiškia – padėti jam „susirinkti“. Atstačius vidinę psichosomatinę ašį, reikia duoti medžiagų ir padėti jam, kad kūnas vėl pradėtų teisingai dirbti.

– Ar tenka daug dirbti su žmonėmis iš psichologinės pusės, kai reikia įtikinti, kad žmogus privalo keisti savo gyvenimo būdą?

– [...] Skirtingos priežastys reikalauja skirtingo gydymo. Visada bus pacientų, kuriems nepadėsi, bet gydytojo darbas ir yra atrinkti, kam jis gali padėti ir kam negali. Joks žmogus negali gydyti visų ligų vienodai efektyviai. Vienus sutrikimus jis tvarko geriau, kitus – blogiau.

Jau nekalbu apie tokį dalyką kaip psichologinį suderinamumą. Jeigu žiūrėtume į žmonių tarpusavio informacijos pasikeitimą, tai vienas žmogus iš 16-os kiekvienam iš mūsų yra konfliktinis. Negali būti bet kokio bendradarbiavimo – ne dėl to, kad jis ar tu esi blogas žmogus, bet dėl to, kad jūsų informacijos perdavimo forma nėra priimtina vienas kitam.

Senųjų medicinų metodika, liaudies patirtis buvo pirmiausia skirtos tam, kad žmogus galėtų gyventi kokybišką gyvenimą. Nesvarbu, kad jis turi negalią, patyręs traumą, yra vyresnio amžiaus, bet jo gyvenimo intensyvumas turi būti subalansuotas. Jis jaučiasi visavertis, gali gyventi, bendrauti, džiaugtis savo šeima, draugais, šalimi.

– Jei jaučiame, kad puola sloga, kaip galėtume sau padėti?

– Jei „kabina“ sloga, peršti akis, gerklę, yra keletas taškų, bet vis tiek turbūt reikia specialistų, kad tai efektyviai suveiktų. Galime spaudyti palei nosį, akis, bet yra daug paprastesnis ir neakupunktūrinis veikimo būdas, kuris taikomas ir nuo seno aprašytas ir Kinijoje, ir Korėjoje. Imama svogūno galvą, peiliu sukapojama dideliais gabaliukais (nereikia labai smulkiai). Svogūnas įdedamas į nestorą medvilninį audinį, pridedamas prie burnos ir kvėpuojama kaip pro dujokaukę.

– Pro nosį?

– Pro burną, pro nosį. Svogūnas turi bakteriostatinį veikimą. Be to, pravalo kvėpavimo takus. Jei jo būna daug, graužia akis – tai žino visi. Tam, kad garai su veikliosiomis medžiagomis neerzintų akių, svogūną įdedame į medžiagą. Oras, praeidamas pro audinį ir svogūną, į kvėpavimo sistemą įneša dezinfektantą. Tikrai bus gerai.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Rasa Pekarskienė
(4)
(13)
(-9)

Komentarai (2)