Paskutinio bado SSRS istorijoje metu 1946-1947 m. žuvo nuo vieno iki dviejų milijonų žmonių. Kas jį lėmė ir kokia žmonių grupė buvo pati pažeidžiamiausia?

Karas baigėsi, pergalė! Nebebus bado, skurdo, bejėgės nevilties lėtai mirštančių vaikų akivaizdoje... – Dešimtys milijonų sovietų žmonių turėjo sutikti 1946-uosius su tokiomis mintimis. Tačiau laukė naujas išbandymas – masinis badas.

Bado priežastys

Buvo trys bado priežastys. Pirmoji yra karo pasekmės.

Valstiečių gyventojų sumažėjo 13,9 milijono (18%), sveikų darbingo amžiaus vyrų skaičius sumažėjo 2,5 karto, palyginti su 1940 m. Kelerius metus kolchozai negavo beveik jokios naujos įrangos, neturėjo pakankmai sėjai skirtų grūdų, arklių plūgų, net nepakankamai pjautuvų; net neverta kalbėti apie traktorius – jų turėjimas buvo laikomas didele sėkme. Arklių skaičius sumažėjo 55% (taip pat nebuvo daugiau ir kitų galvijų), karvės ir kartais žmonės buvo panaudoti darbui lauke.

Antroji priežastis yra 1946 m. sausra ir pasėlių praradimai, kurie paveikė Centrinį juodžemio regioną, Volgos regioną, Ukrainą ir Moldovą. Iš dalies tai kompensavo geras derlius Sibire ir Kazachstane, tačiau dalis grūdų buvo prarasta dėl žmonių ir derliaus nuėmimo įrangos trūkumo. Dėl sausros sumažėjo bulvių ir daržovių derlius, taip pat gyvulių skaičius – nebuvo pakankamai pašarų.

Trečioji ir pagrindinė bado priežastis buvo negailestinga maisto pirkimo politika. Sausros paveikti regionai bergždžiai tikėjosi, kad planuojama rinkliava sumažės. Priešingai, daugelyje vietų vyriausybė padidino planą ir tik kai kurie regionai (pvz., Voronežas) viršijo praėjusių metų pajamas.

Žinoma, nepaisant visų priemonių, vietos pareigūnų ir personalo pertvarkymo, daugelis kolūkių negalėjo įvykdyti plano, nors jie netgi perėmė valstiečių asmeninių ūkių sėklų grūdus ir produktus (skirtus jų pačių vartojimui). Iki 1946 m. gruodžio 1 d. visos Sąjungos kolchozai įvykdė 76,9 proc. grūdų derliaus nuėmimo plano, o 1947 m. sausio pradžioje – 78,8 proc.

Ministrų Taryba ir Visų sąjunginių komunistų partijos (bolševikų) Centrinis komitetas dėl visko kaltino vietos lyderius, kurie laiku neatskleidė „sabotuotojų“ ir „grobstytojų“.

Dėl niokojančių viešųjų pirkimų ir maisto lėšų paskirstymo gyventojams sumažinimo jau 1946 m. pabaigoje kai kuriuos šalies regionus apėmė badas. Istorikas V. F. Zima mano, kad vyriausybė sąmoningai „sukėlė badą". Atsižvelgdamas į tarptautinių santykių pablogėjimą, Stalinas ruošėsi naujam pasauliniam karui su Vakarų šalimis ir iš anksto kaupė maistą.

Tuo pačiu metu, pasak istoriko, „badas buvo naudojamas kaip įrodyta priemonė skatinti darbo našumą kolektyviniuose ir valstybiniuose ūkiuose, siekiant priversti žmones dirbti už dubenėlį maisto".

Sovietų valdžios prioritetus geriausiai rodo tai, kad bado metu ji ne tik nesuteikė žmonėms pakankamo kiekio grūdų, bet ir juos eksportavo – 1946 m. 1,7 milijono tonų, 1947-1948 m. - 2,5 milijono tonų: į Prancūziją, Bulgariją, Rumuniją, Lenkiją, Čekoslovakiją, Jugoslaviją. Tai buvo daroma siekaint remti prosovietinius režimus Rytų Europos šalyse.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()