Universitetai ryžosi iki 3 metų trumpinti bakalauro studijas (11)
Keli universitetai ryžosi iki 3 ir 3,5 metų trumpinti bakalauro studijas. DELFI žiniomis, pirmosios kregždės - Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Vilniaus Mykolo Romerio (MRU) universitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) - rinktis ne 4 metų, o trumpesnes bakalauro programas pasiūlys jau šiųmetiniams abiturientams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kodėl tada mūsų vaikus medžioja užsienio šalių universitetai? Jeigu jų lygis būtų nepakankamas, kūlvirsčiais grįžtų atgal“, – įsitikinęs Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Pernai iš 203 šią gimnaziją baigusių abiturientų 14 pasirinko užsienio universitetus. „Vienas vaikas savarankiškai išmoko japonų kalbą ir įstojo į Tokijo universitetą studijuoti biologijos. Žinau, keli Londone mokosi kinematografijos, keli pakviesti į Kembridžą, yra išvažiavusių į Skandinaviją, Daniją, kitas šalis“, – vardijo R. Dambrauskas.
3 metų studijos – stiprus koziris
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas R. Ginevičius pripažįsta, kad metais trumpesnė studijų trukmė – stiprus užsienio universitetų koziris. Tačiau, profesoriaus nuomone, 3 metų bakalauro programa galima tik socialinių mokslų srityje. „Inžineriniams mokslams tai būtų didžiausia nesąmonė, nes neaišku, kokį specialistą išleistume. Jau dabar gamybininkai skundžiasi, kad inžinieriai mokomi tik ketverius, o ne penkerius metus, kaip anksčiau. Po trijų studijų metų išleisti žmogų į statybų aikštelę būtų pavojinga, nes nežinia, kokią atsakomybę jam būtų galima pavesti“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius.
Jo teigimu, užsienyje specialybės dalykus universitetai pradeda nagrinėti jau pirmame kurse. „O mes iš pradžių studentams teikiame Švietimo ir mokslo ministerijos užfiksuotą didelį bloką visuomenės mokslų. Esame įsprausti į tam tikrus rėmus ir nieko nepadarysi“, – apgailestavo Rektorių konferencijos vadovas. Paklaustas, kokią matytų išeitį, profesorius sakė, jog reikėtų optimizuoti vidurinio ir universitetinio mokymo sistemas: mokykloje dėstyti daugiau bendrųjų dalykų, kad universitetai galėtų anksčiau pradėti dėstyti specialybės dalykus. „Bandysime, kad nuo rudens jau būtų 3 metų bakalauro studijų programa“, - sakė VPU rektorius Algirdas Gaižutis. - Galvojame, kad Studijų vertinimo centro ekspertai mums pritars, nes turime gerai žinomą, kvalifikuotą, aktyvią profesūrą, kuriems pavyks neblogai sustyguoti darbą“. Pirma VPU parengta metais trumpesnio bakalauro programa - Europos istorija, nes, pasak A. Gaižučio, dabar tokio tipo specialistų reikia. „Manome, kad ne fundamentalių, bet daugiau praktiškesnių disciplinų būtų galima vėliau pasiūlyti ir daugiau“, - sakė rektorius. „Kam čia reikia tiems vaikams taip ilgai vargti, juolab, kad nieko svarbaus nebus atsisakyta, nebent absoliučiai jaunam žmogui nereikalingų dalykų“, - VPU vadovui antrino Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša, tačiau nesukonkretino, kokių dalykų sąskaita trumpės studijos.
Dėstytojai – tarp kūjo ir priekalo
„Pavyzdžiui, VGTU pirmus metus visi studentai mokosi fizikos, matematikos, chemijos. Ir jeigu studentai prastai paruošti mokykloje, jie masiškai iškrenta. Dėstytojai skundžiasi studentais, aš baru dėstytojus, kad gal nemoka perteikti medžiagos, tačiau jie – kaip tarp kūjo ir priekalo: belieka arba užsimerkti ir visiems rašyti gerus pažymius, arba didelę dalį išbraukti. O kas bus išbraukus? Situacija nevienareikšmiška ir vienpusiškai vertinti neišeina“, – sakė rektorius R. Ginevičius.
Nutarus trumpinti studijas, reikėtų dar padidinti jų intensyvumą. „O kaip tą padaryti, jei daugiau nei pusė studentų dirba?“, – klausė R. Ginevičius. Profesoriaus nuomone, tokioje situacijoje mažiausiai skausmingas sprendimas – laisvas studijų grafikas. „Kaip Anglijoje, kur yra trys studijų režimai. Vienas žmonėms, kurie universitete gali sėdėti nuo ryto iki vakaro ir studijas baigti laiku. Kiti studijoms skiria mažiau laiko ir mokosi pora metų ilgiau. Treti mokosi dar ilgiau ir dar mažiau intensyviai“, – pateikė pavyzdį profesorius.
Anot R. Ginevičiaus, pas mus studijų trukmė „kieta“, o paskui „universitetai kalti, kad specialistai blogai parengti, nors yra studentų, kurie neina į paskaitas ir tik šiaip taip nusirašydami baigia mokslus“. „Mes visi esame sudėtingos socialinės situacijos įkaitai: studentai nedirbdami neturėtų galimybės studijuoti, dėstytojai dėl mažų algų turi lakstyti per kelis darbus ir negali pilnai atlikti savo funkcijos ir gauname tai, ką turime. Tačiau dėl to negalima kaltinti vien universitetų, rektorių ar dekanų. Tiesiog tokia mūsų valstybės situacija ir tai reikia suprasti“, – apibendrino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
Ragina universitetus nenusileisti iki kolegijų lygio
Kiti universitetai pripažįsta, kad nenorėdami prarasti studentų, privalės elgtis taip pat. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija perspėja, kad tam dar nėra teisinio pagrindo ir ragina nenusileisti iki kolegijų ar profesinių mokyklų lygio. Vienas iš studijas trumpinti numatančių universitetų – Vilniaus pedagoginis – sako pasiduodantis Europos aukštųjų mokyklų vėjams. Vilniaus pedagoginis, Mykolo Romerio ir Kauno technikos universitetai jau šį rudenį žada trumpinti kelių specialybių trukmę. Jei pasiteisins – vėliau ir daugiau. Studijų trukmę universitetai žada trumpinti atsisakydami dalies paskaitų.
„Kai ko, manyčiau, galima atsisakyti. Pastebiu, kad ne tik mūsų, bet ir kituose universitetuose studentai labai perkraunami paskaitiniu darbu. Jie daug ką galėtų kompensuoti ir padaryti labai rimtai patys gilindamiesi, daugiau būdami bibliotekose, skaitydami“, – teigė Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis. Pusmečiu arba metais sutrumpinus studijas, anot universitetų, mažėtų ir studijų kaina. Tad rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad ir kiti universitetai, nenorėdami prarasti studentų, bus priversti trumpinti, o kartu ir piginti, studijas.
„Tai prasminga socialiniams, humanitariniams mokslams. Nes vis dėlto jeigu mes kalbėsime apie inžinerines specialybes, tai ten žmonės nueina prie staklių, nueina į statybas ir ten yra labai atsakingas dalykas“, – kalbėjo Rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija universitetus perspėja, kad kol kas jų užmojams teisinės bazės nėra. „Turi būti labai aiškiai suvokiama, kad trumpinant studijas universitetas negali tapti kolegija ar profesine mokykla. Negali būti trumpinama bendrųjų dalykų arba bendraspecialybinių dalykų atžvilgiu. Ir universitetas nėra ta vieta, kur būtų galima rengti labai siauros specializacijos specialistus“, – tvirtina švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Rektorių konferencijos vadovas pripažįsta, kad greičiausiai pirmieji trys universitetai permainų imasi bijodami pralaimėti konkurencinę kovą. „Galbūt yra konkurencijos kaip vienas iš veiksnių, kad patrauktų daugiau stojančiųjų. Nes dabar visi yra pragmatiški, tad kam vargti 4 metus, jei diplomą galima gauti per 3 metus. Tai yra suprantama“, – kalbėjo R. Ginevičius. Trumpinti studijas susirengę universitetai atkerta, kad ypač humanitarinės ir socialinės krypties studijos yra ištęstos, tad sutrumpinus jas metais ar pusmečiu, jokios žalos nebūtų.