Vyriausybė įvedė aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą (0)
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) prašymu Vyriausybė sutiko įvesti aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką. Pagal naują tvarką, kuriai Ministrų kabinetas pritarė praėjusį trečiadienį, bus vertinami materialūs ir žmogiškieji ištekliai bei tai, ar mokyklos veikla atitinka kokybės reikalavimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Be kita ko, taip, anot ŠMM, siekiama įvertinti valstybinių aukštųjų mokyklų bazinio finansavimo poreikius ir lėšų naudojimo efektyvumą. Remiantis vertinimo rezultatais, bus priimamas sprendimas dėl aukštosios mokyklos akreditavimo.
Anot ŠMM, teigiamai galės būti įvertinta ta aukštoji mokykla, kuri laikosi išoriniam vertinimui nustatytų procedūrų, kurios veikloje neaptikta esminių trūkumų, kuri atitinka minimalius studijų sąlygų ir studijų organizavimo kokybės reikalavimus. Mokyklą įvertinus neigiamai, ji nebus akredituojama ir negalės vykdyti veiklos.
Į vertinimą bus įtraukiami ekspertai iš užsienio, tad vidutiniškai vienos aukštosios vertinimas atsieitų apie 53 tūkst. litų. Vienerių metų poreikis išoriniam vertinimui - apie 400 tūkst. litų. „Pirmiausia mes remtumėmės užsienio ekspertais ir čia būtų vertinama ne mokslo ir studijų programų turinys, bet sisteminė aukštųjų mokyklų veikla, žiūrint į aukštųjų mokyklų valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumą, į materialių išteklių studijoms pakankamumą ir panašius dalykus“, - parlamente kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Jo teigimu, užsienio ekspertai reikalingi dėl to, kad mažoje valstybėje dažnai susidaro situacija, kad tie patys žmonės vieni kitus vertina. „Nedidelės šalies mastu interesų konfliktas, kai vieni kitus vertiname, natūraliai badytų akis. Tą mes matydavome ir pastaruoju metu, kai atskiros studijų programos buvo vertinamos per Studijų kokybės vertinimo centro sudarytas ekspertų grupes“, - teigė G. Steponavičius.
Ministerijos teigimu, iki šiol būdavo vertinamos vien studijų programos ir mokslo veikla, tad šie vertinimai neatspindėdavo realios institucijų veiklos kokybės. „Tai yra visiškai nauja. Anksčiau, prieš aukštojo mokslo reformą, buvo vertinamos tiktai studijų programos. Ir tai, žinoma, neatskleisdavo bendro vaizdo, studijų kokybės, – kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė. – Reitingavimas labiau orientuotas į visuomenines iniciatyvas vertinti aukštojo mokslo sistemą. Reitingo tikslas dažniausiai yra išryškinti, kurie yra geriausi, palyginti aukštąsias mokyklas tarpusavyje. O aukštųjų mokyklų vertinimo sistema skirta visai kitam tikslui – tam, kad ŠMM užtikrintų kokybės standartą, matuojamą labai aiškiais, apčiuopiamais kriterijais.“
Viceministrės žodžiais, išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas atliks visai kitokias funkcijas nei reitingavimas. Esą reitingavimas rodo, kurios šalies aukštosios mokyklos yra stipriausios, lyginama studijų kokybė Lietuvoje ir kitose regiono šalyse. O išorinis vertinimas apsiribos Lietuvos universitetais ir kolegijomis – jis pateiks ne lyginamąją jų analizę, o duomenis apie aukštųjų mokyklų atitiktį kokybės standartams.
„Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas – ŠMM vykdomos aukštojo mokslo kokybės priežiūros priemonė. Taip galima pasakyti. Yra numatyta, pagal ką ministerija reguliariai, kas šešerius metus, vertins aukštąsias mokyklas, siekdama nustatyti, ar viena ar kita aukštoji mokykla atitinka kokybės standartą, kurio norima. Aukštoji mokykla gali būti neakredituota“, – aiškino viceministrė.
N. Putinaitės žodžiais, akreditavimas turėtų veikti jau kitais metais, iki 2011 m. rugsėjo aukštosios mokyklos turėtų gauti pirmuosius akreditavimo rezultatus. Tačiau neigiamai įvertintos įstaigos esą nebus iškart braukiamos iš aukštųjų mokyklų sąrašo – joms bus suteiktos laikinos akreditacijos, galiosiančios dvejus metus. Jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui aukštoji mokykla vėl gaus neigiamą įvertinimą, ji neteks teisės dirbti.
Pasak jos, aukštųjų mokyklų akreditacijai nemažai įtakos turės ir pačių universitetų ar kolegijų įdirbis. „Yra numatyta ir savianalizė. Kad pačios mokyklos, analizuodamos savo veiklą, efektyvumą, pačios įvertintų, kiek efektyviai jos veikia“, – pridūrė N. Putinaitė.
Iki 2012 metų finansavimas numatomas iš ES struktūrinių fondų lėšų, teigia ministerija. „Dalį lėšų mes planuojame pasitelkti iš europinių lėšų, iš dalies ir pačios aukštosios mokyklos prie to prisidėtų, nes manau, kad tai yra ir jų pačių interesas pažiūrėti savo būklę sistemiškai, nes šita išorės aukštųjų mokyklų vertinimo tvarka yra grindžiama Europos Sąjungoje taikomais kokybės vertinimo kriterijais“, - teigė G. Steponavičius.
Ministro tvirtinimu, ateityje išorinį vertinimą ketinama įdiegti visiems universitetams ir visoms kolegijoms.