Kaip studentai vertina Lietuvos universitetus? (1)
Šių metų studentų sociologinė apklausa atskleidžia, kaip jie vertina universitetus. Šiemet studentų išskirtų universitetų pirmasis penketukas ne itin skiriasi nuo pernykščio: lyderiais išlieka privatūs universitetai, o tarp valstybinių geriausiai vertinami Vytauto Didžiojo bei Mykolo Romerio universitetai. Šios aukštosios mokyklos lyderių pozicijų neužleidžia jau kelerius metus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visiems norisi sužinoti, kiek universitetuose studijų kokybė atitinka jaunuolių lūkesčius. Liūdna konstatuoti, bet, pasirodo, nelabai atitinka – dauguma apklaustųjų universitetams skyrė gana mažus balus. Guodžia gal tik tai, kad šiek tiek geresnius nei pernai. Beje, pastebime, kad privatūs universitetai šiuo aspektu vertinami geriau nei valstybiniai.
Atkreiptinas dėmesys, kad kalbėdami apie studijų kokybę studentai aukštąsias mokyklas vertina ganėtinai kritiškai. Vertėtų išskirti dėstytojų gebėjimą sudominti dėstomu dalyku. Vertinant šiuo aspektu, prasčiausią įvertinimą gavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, geriausią – privatūs universitetai (ISM, VVA).
Beje, per apklausą išryškėjo studentams suteikiamos informacijos apie karjeros bei įsidarbinimo galimybes trūkumas, ypač šiuo aspektu prastai įvertintos Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos. O Vilniaus universitetas gana prastai vertinamas dėstytojų bei studentų santykių atžvilgiu.
Vienas iš apklausos klausimų buvo apie studijų sutarčių laikymąsi. Apibendrinus atsakymus paaiškėjo, kad jos pažeidžiamos retai ir studentams dėl to problemų nekyla. Tai, beje, pasakytina apie visus universitetus.
Apibendrinant studentų nuomonę akivaizdu, kad geriausiai vertinamos tos aukštosios mokyklos, kuriose daug dėmesio skiriama ne tik studijų proceso organizavimui, bet ir akademiniam sąžiningumui. Studentų vertinimai akivaizdžiai atskleidžia daugiausiai universitetų dėmesio reikalaujančius aspektus: studentų ir dėstytojų tarpusavio bendravimo trūkumą, paskaitų organizavimo principų kaitos poreikį ir, be abejo, infrastruktūros pritaikymo bei atitikties studentų poreikiams būtinybę. Didžioji dalis aukštųjų mokyklų gavo mažesnius nei 8 balų įvertinimus pagal atsižvelgimo į studentų poreikius kriterijų.
Lyginant šių ir praėjusių metų studentų apklausos rezultatus matyti, kad esminių pokyčių nedaug. Tai rodo, kad per metus stiprių bei studentų nuomonei įtakos turinčių pokyčių neįvyko.
