Vilija Prižgintienė. „Visada vaikams sakau – niekada neatsisakykite savo svajonės“ (1)
Užvėrus mokyklos duris – pirmas žingsnis į didelį, realų gyvenimą. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė pastebi, kad abiturientai šį žingsnį žengia nusiteikę vis pragmatiškiau: skaičiuoja, kaip universitetuose įstoti į nemokamą vietą, ieško trumpesnių studijų, nes greičiau pabaigę – greičiau pradės užsidirbti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pragmatiški mokiniai – tai yra gerai ar blogai? Pokalbis su direktore V. Prižgintiene.
Iš mokyklų – pragmatizmo keliu
Gimnazijai vadovaujate ne pirmus metus. Ar bėgant metams gabūs vaikais keičiasi?
Dabar mokyklų lyderiai, gabūs vaikai, priešingai nei anksčiau, kai aš pradėjau dirbti mokytoja ar juo labiau, kai pati mokiausi, yra žymiai drąsesni, aktyvesni, jie turi savo nuomonę, kurią geba ir nori apginti. Anksčiau mes nelabai žinodavome, ko norime, ką galime, reikėdavo daugiau šalia esančių suaugusiųjų nukreipimo. Nedrįstu sakyti, kad ir dabar jo nereikėtų daugiau. Bet patys vaikai dabar žymiai daugiau turi postūmio, noro, aktyvumo nei anksčiau. Vidinio užtaiso yra daug – mokiniai daug žino apie savo galimybes ir tai jiems suteikia daug drąsos.
Įvedus mokinio krepšelį mokyklos konkuruoja dėl mokinių, finansavimo. Ar joms užtenka laiko gabiems vaikams skirti išskirtinį dėmesį?
Tai priklauso nuo pačių mokyklų: kokios jų tradicijos, kada jos įkurtos. Mūsų gimnazijoje gabiems vaikams yra skiriamas didelis dėmesys, nes ji įsteigta seniai, buvo viena pirmųjų gimnazijų šalyje. Nuo pat pradžių mokykla orientavosi į norinčius ir galinčius, motyvuotus ir gabius mokytis vaikus.
Manote, kad naujoms gimnazijoms yra didesnis pavojus „pražiūrėti“ lyderius?
Naujos mokyklos tiesiog turi išsikovoti vietą po saule. Tikiu, kad tokioms mokykloms yra finansiškai sunkiau mokiniams pasiūlyti pakankamai konsultacijų, modulių, įvairių projektinės veiklos rūšių. Žinoma, pasitaiko ir tokių, kurios puikiai susidoroja. Esu mokyklų išorės vertintoja ir tenka matyti, kad ir mažesniuose miesteliuose, įsteigus naują gimnaziją, joje mokytojai, neskaičiuodami savo darbo valandų, mokinius rengia olimpiadoms, konkursams. Tikrai yra tokių mokyklų, kurios, nors ir naujos, bet jau sudaro puikias sąlygas gabiems mokiniams.
Jau nuo ankstyvo pavasario į mokyklas plūsta aukštųjų mokyklų atstovai, agituojantys studijuoti būtent pas juos. Ar mokyklose vyksta talentingų vaikų „medžioklė“?
Per tokius vizitus universitetai, kolegijos kviečia stoti visus mokinius. Manau, kad gabiausiųjų „medžioklė“ vyksta per respublikines olimpiadas ir konkursus. Tiesa, nepamirškime, kad dalies mokinių „sumedžioti“ nepavyksta – jie pasirenka studijas užsienyje.
Kodėl abiturientai išvyksta į užsienį?
Išvažiuoja ir gabiausieji, ir tie, kuriems sunkiau sekėsi mokytis, nes jie galvoja, kad čia gali neįstoti. Manau, nemenką įtaką daro tai, kad daug kur užsienyje studijos yra trumpesnės. Pavyzdžiui, pernai mūsų vienas labai aktyvus ir šaunus abiturientas, galėjęs be jokių problemų įstoti į medicinos studijas Lietuvoje, pasirinko Angliją, nes, anot jo, ten studijos ne tik geresnės, bet ir trumpesnės.
Vaikai skaičiuoja, kad anksčiau pabaigę, anksčiau pradės dirbti ir užsidirbti.
Ar su tokiu pačiu pragmatizmu mokiniai renkasi ir specialybes?
Anksčiau mokiniai specialybes rinkdavosi abstrakčiau – į stojimo lapelį rašydavo, kas patinka. Dabar skaičiavimo yra daugiau. Mokiniai žiūri, kur galėtų įstoti į nemokamą vietą.
Šią tendenciją mums atskleidė savaitraščio „Veidas“ kasmetinis mokyklų ir gimnazijų reitingas. Per dvejus metus reitingo lentelėje mes pakilome per 20 pozicijų. Ne todėl, kad gimnazijoje ypač pagerėjo ugdymas, nes egzaminų rezultatai yra panašūs kaip ir kitose mokyklose, o todėl, kad tai lėmė didesnė mokinių motyvacija ir galvojimas renkantis specialybes. Kaip žinia, reitingas sudaromas skaičiuojant, kiek abiturientų įstojo į pasirinktą pirmąją specialybę.
Negalima sakyti, kad nebėra tokių, kurie atkakliai siekia savo svajonės ir nežiūri, kiek reikės mokėti už studijas. Bet dalis mokinių, ir jų vis daugėja, labai tiksliai skaičiuoja, kur jie galėtų stoti į valstybės finansuojamą vietą.
Jūsų nuomone, tai yra gerai ar blogai?
Tai klausimas, į kurį nėra vienareikšmiško atsakymo. Iš vienos pusės visada vaikams sakau – niekada neatsisakykite savo svajonės, reikia dirbti ir kovoti, kad ją pasiektumėte. Iš kitos pusės – gal nėra blogai objektyviai vertinti savo sugebėjimus. Gaila, bet neretai šeimų socialinė-ekonominė padėtis vaikams neleidžia skraidyti padebesiais.
Mokiniai tarsi artėja prie žemės?
Dalis tikrai artėja. Jie skaičiuoja, ir tai nėra blogai – mokiniai žengia pirmą realų žingsnį į realų gyvenimą.
Lyderis – ir prastai besimokantis
Kalbame apie mokyklų lyderius. Kaip apibūdintumėte, kas jis toks?
Galvoju, kad lyderiu galima laikyti vaiką, kuris yra aktyvus, kuris dalyvauja mokyklos visuomeniniame gyvenime. Galbūt jis nėra aktyvus visur, bet turi vieną sritį, t. y. vadinamąjį „arkliuką“, kurioje aktyviai dalyvauja, stengiasi, kažko pasiekia ir net gali būti pavyzdžiu kitiems.
Bet mokyklos gyvenime pasitaiko ir tokių ypatingų pavyzdžių, kai mokinys būna lyderis visur: ir visuomeniniame mokyklos gyvenime, ir daugelyje mokslo sričių.
Ar lyderiu gali būti blogai besimokantis vaikas?
Taip nutinka pakankamai dažnai. Kartais tiems, kurie yra labai aktyvūs, tiesiog neužtenka laiko dar ir gerai mokytis, kenčia jų mokymosi rezultatai. Tačiau tokie vaikai būna itin gabūs visuomeninėje, projektinėje veikloje, yra aktyvūs mokyklos bendruomenės nariai.
Kalbėjosi Kristina Garalevičiūtė
