Kol vieni studentai praktikų metu kopijuoja dokumentus ir nešioja kavą, kitiems pasiseka ir žengti pirmuosius karjeros žingsnius. DELFI pašnekovai pasakoja apie praktikas skurdžiausiose Indijos teritorijose padedant žmonėms bristi iš bado bei automobilių gaminimo milžinėje „General Motors“.

SM Vadybos ir ekonomikos universiteto verslo vadybos studentė Marija Pileckytė praktikai pasirinko Indiją. Socialinio verslo įmonėje „Zameen Organic“ mergina padėjo mokyti ūkininkus organinės ūkininkavimo ir verslo praktikos. Studentei teko pažinti skurdžiausias Indijos teritorijas ir padėti žmonėms bristi iš bado.

„Tos vietovės buvo pagarsėjusios dėl itin didelio savižudybių skaičiaus. Žmonės ten gyveno siaubingomis sąlygomis. Organizacija siekė mokyti ūkininkus dirbti efektyviai, siekti rezultatų ir padėti išgyvento savo šeimoms“, – pasakojo M. Pileckytė. Studentei darbas tapo ne tik pamoka, bet ir gyvenimo būdu. Dabar mergina planuoja grįžti į Indiją ir ten dirbti ilgiau.

Praktikos užsienyje studentė ieškojo norėdama įgyti tarptautinės patirties. Ji elektroniniu paštu siuntinėjo gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus į patikusias įmones. Pirmadienį pradėjusi siuntinėti prašymus, penktadienį ji jau buvo priimta dirbti į Indijos įmonę.

M. M. Pileckytė praktikavosi verslo strategijos srityje. Ji turėjo sukurti naują strategiją įmonei bei pateikti informaciją apie praėjusius įmonės veiklos metus. Tarp praktikantės užduočių buvo įmonės dokumentų analizavimas, interviu su įmonės įkūrėjais, darbuotojais, kitomis susijusiomis organizacijomis. M. Pileckytė turėjo lankyti ūkininkus ir išsiaiškinti jų požiūrį į šią įmonę bei teikti pasiūlymus ateičiai. Kad suprastų, kaip veikia tekstilės industrija, ji aplankė daug tekstilės fabrikų.

Praktikos metu studentė su vadovais sutarė, kad grįš dirbti į šią įmonę. Dėl to dalis praktikos buvo orientuota į pasiruošimą būsimam darbui bendrovėje.

„Kai kas nors paklausia manęs apie šią praktiką, atsakau, kad geriau susirasti tikrai negalėjau. Kiekviena diena buvo tikrai nepaprastai įdomi! Sužinojau labai daug apie visą tekstilės industriją, bendravau su aukščiausio lygio vadovais – fabrikų įkūrėjais. Prezidentai patys aprodydavo fabrikus ir aiškindavo apie įmonės veiklą. Vienas net vežėsi 200 kilometrų, kad parodytų kitą savo fabriką. Lietuvoje tikrai neįsivaizduoju, kad kažkas galėtų tiek dėmesio ir laiko skirti studentams“, – pasakojo pašnekovė.

Studentams, galvojantiems apie praktiką užsienyje, M. Pileckytė pataria susirasti įmonę, kurioje turės įdomias užduotis – taip jų darbas neapsiribos „popierių kopijavimu“.

Į „General Motors“ – po penkių atrankos etapų

21 metų Markas Barnatovičius pasirinko studijas Astono universitete Birmingeme (Jungtinė Karalystė). Šiuo metu jis atlieka praktiką didžiausios JAV automobilių gamintojos „General Motors“ padalinyje Liutone. M. Barnatovičius dirba klientų aptarnavimo verslo analitiku.

„Man tenka dirbti su 30 regioninių vadybininkų, iš kurių darbo sudarau mėnesines ataskaitas įmonės direktoriams. Atsakomybės tenka tiek, kiek bet kuriam vadybininkui. Gaunu projektų, už kuriuos esu visapusiškai atsakingas“, – pasakojo M. Barnatovičius.

Ieškoti įmonės praktikai studentas pradėjo dar antro kurso viduryje. Kadangi Astono universitete praktika yra privaloma, universitetas pateikia sąrašą įmonių, norinčių priimti studentus. Kiekviena įmonė turi skirtingus atrankos procesus.

M. Barnatovičius „General Motors“ turėjo praeiti penkis atrankos etapus: išsiųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką, atlikti elektroninius matematikos ir anglų kalbos suvokimo testus, užpildyti specialią anketą apie kandidato kompetenciją priimant sprendimus tipiškose darbinėse situacijose, taip pat anketą, paremtą kandidato norima užimti pozicija.

Galiausiai visi, praėję pirmus keturis etapus, pakviečiami į centrinę įmonės būstinę. Diena prasideda nuo ekskursijos po įstaigą, vėliau kandidatai yra padalijami į grupes ir jiems paskiriamos skirtingos užduotys. Paskui kandidatai turi praeiti dar tris etapus: darbo komandoje, atlikti individualias užduotis, jų taip pat laukia du interviu su skirtingų padalinių vadybininkais.

„General Motors“ pasirinkau, nes ilgą laiką buvau susidomėjęs automobilių pramone, be to, atsiliepimai iš anksčiau čia dirbusių studentų buvo itin geri“, – kalbėjo M. Barnatovičius. Jo praktika „General Motors“ truks vienerius metus. Pašnekovo nuomone, tai ideali trukmė susipažinti su pramone, kompanijos strategijomis ir darbo režimu, taip pat įgyti praktinių įgūdžių.

Jungtinėje Karalystėje tik dalis universitetų turi privalomą praktiką. Visais kitais atvejais praktika pasirenkama studento iniciatyva. Praktikos trukmė gali svyruoti nuo 3 mėnesių iki vienerių metų – tai priklauso nuo įmonės reikalavimų ir praktikos programų.

Beje, Anglijoje vidutinė alga už praktiką yra 14 tūks. svarų sterlingų per metus. Iš šių pinigų įmanoma susimokėti už būstą ir buitines išlaidas. Panašią sumą turėtų uždirbti ir M. Barnatovičius.

Pabaigęs praktiką, M. Barnatovičius universitetui turės atiduoti tris rašto darbus. Svarbiausia yra praktikos esė, kurioje, pasitelkiant akademinę literatūrą, reikia išanalizuoti pasirinktą kompanijos problemą. Šis darbas sudaro 10 proc. galutinio viso kurso įvertinimo.

D.Dikšaitis: didesnė praktikų dalis – popierinės

Aprašytas praktikos galimybes turi toli gražu ne kiekvienas studentas. Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, buvo skirtas ne vienas milijonas litų Europos Sąjungos (ES) lėšų tiek studentų praktikų modeliui parengti, tiek bendroms iniciatyvoms kartu su verslo asociacijomis ir korporacijomis kurti.

„Tačiau nepastebime jokių atsigavimo ženklų studentų praktikų organizavime. Kaip anksčiau, taip ir šiuo metu didesnioji praktikų dalis iš tiesų yra popierinės praktikos – tiek studentas, tiek aukštoji mokykla, tiek kažkokia priimančioji vieta dažniausiai nėra suinteresuotos investuoti į tokį dalyką kaip praktika, šioje vietoje taupo kiek tik gali“, – sako D. Dikšaitis.

Pasak jo, tik mažesnė dalis – dažniausiai didžiosios verslo įmonės – demonstruoja didelį norą ir poreikį investuoti į studentus bei auginti būsimą darbuotoją ar kolegą. „Tačiau tai veikiau išimtys negu tendencija“, – tvirtina LSS prezidentas.

D. Dikšaičio nuomone, aukštosioms mokykloms ir darbdaviams trūksta lankstumo. Dažniausiai pats studentas turi susirasti praktikos vietą, įtikinti darbdavį, aukštąją mokyklą ir tik tada gali tikėtis, kad bus pasirašyta trišalė sutartis ir jis gaus naudos iš praktikos.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad praktikos daugiausia atliekamos vasarą. Tuo metu universitetuose mažai kas dirba, tad įmonėms keblu sutvarkyti dokumentaciją. „Šie ir panašūs argumentai kartais skamba net absurdiškai, jie rodo mūsų praktikų sistemos nelankstumą, nefunkcionalumą, neefektyvumą. Retorinis klausimas, kiek dar ES milijonų prireiks, kad šį praktikos liūtą pažadinti iš letargo miego“, – kalbėjo D. Dikšaitis.

Praktika – privaloma studijų dalis tiek kolegijose, tiek universitete. Visgi, sako studentų lyderis, dažnai praktikos net nevyksta – dokumentai sutvarkomi fiktyviai.

Komentarai (6)