„Gėda“, – taip situaciją kai kuriose pagrindinėse mokyklose įvardijo žurnalo „Reitingai“ atstovai, pirmą kartą atlikę šių įstaigų tyrimą.

Žurnalo kūrėjų teigimu, jei tėvai žinotų, koks žemas kai kurių pagrindinių Lietuvos mokyklų lygis, į tokias tikriausiai nebeleistų savo vaikų – beveik trečdalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų vaikai neįgyja matematikos pagrindų ir nepasiekia net patenkinamo lygmens.

Jų pateikiami praėjusių metų duomenys – iškalbingi. Nors išvadas daryti anksti, galima įtarti, kad panašiai situacija atrodys ir po šių metų PUPP, kurį dešimtokai laikė dar antradienį, kadangi esminių pokyčių NEC nemato jau ketverius metus.

Pavyzdžiui, Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo (PUPP) visų dešimtokų rezultatų vidurkis – 1,67. Toks pat vidurkis ir Ukmergės „Šilo“ pagrindinėje mokykloje.

Nė 2 vidurkio šioje srityje nepasiekė ir Elektrėnų „Ažuolynų“ pagrindinės mokyklos, Kalvarijos sav. Jungėnų pagrindinės mokyklos, Saugų J. Mikšo pagrindinės mokyklos dešimtokai.

Nė vienas iš mokyklos negavo didesnio balo nė 5

NEC duomenimis, bent vieną nepatenkinamą įvertinimą (nuo 1 iki 3 balų) iš PUPP gavo 23,3 proc. dešimtokų. Bendras visų dešimtokų matematikos PUPP išlaikymo balo vidurkis – 5,59. Lietuvių kalbos – 6,33.

Ne ką geresnė situacija ir profesinio rengimo centruose. Pavyzdžiui, Marijampolės profesinio rengimo centre matematikos PUPP laikė 62 žmonės, o jų pažymių vidurkis – vos 1,58. Nė vienas iš 60-ies moksleivių čia negavo didesnio balo nei 5. Tuo metu Kretingos suaugusiujų ir jaunimo mokymo centro dešimtokų lietuvių PUPP vidurkis – 3,24 balo. Šioje mokslo įstaigoje šį testą laikė 21 asmuo.

Gali kilti dvejonių – tai tik mokymo centrai, tačiau daugumo progimnazijų, pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų rezultatai – vos geresni. Pavyzdžiui Panevėžio Ąžuolo progimnazijoje visų PUPP laikiusių dešimtokų (22) lietuvių k. dalyko vidurkis – 3,59. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos dešimtokų (37) matematikos PUPP vidurkis – 2,78.

Didžiausia gėda – bendrasis ugdymas

„Liūdesys, bet permainų pradinėse mokyklose, progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose yra gerokai mažiau nei aukštojo mokslo srityje. Jei vertintume pastaruosius penkerius metus, daugiausiai permainų įvyko profesinėse mokyklose. Bendrasis ugdymas yra apleistas. Kalbant apie progimnazijas, pagrindines mokyklas, ten visiškai liūdesys. Jei žvelgsime į pavyzdines šalis švietimo srityje, Suomiją, Daniją, ten stengiamasi, kad mokyklos būtų panašaus lygio. Pas mus skirtumai nesuvokiami. Nebe kartais, o dešimtimis skaičiuojami. Kaip dangus ir žemė skiriasi mokyklos ir tie skirtumai kasmet, kas yra liūdniausia, vis auga“, – pastebėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Jis aiškino, kad iš 1200 Lietuvoje esančių mokyklų net 400 – pagrindinės.

„Kai kuriose jų vyksta nesuvokiami dalykai. 40-yje pagrindinių mokyklų visų dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis nesiekia nė 4 balų 10-ies balų sistemoje. Tai absoliučiai apgailėtina. Tai reiškia, kad tu gali neiti į mokyklą, ten miegoti, valgyti... Vaikai ten nesimoko“, – patikino jis.

Vadina ne mokyklomis, o gėdomis

G. Sarafinas pats pasakojo rengdamas žurnalą aplankęs keliasdešimt mokyklų, su dalies jų atstovais kalbėjęs ir telefonu.

„Specialiai skambinome į tas mokyklas, klausėme, kas pas Jus vyksta, gal meteoritas nukrito, gal mokytojų neturite. Ne, sako, normalu viskas: mokytojų turime, klasė normali. Tačiau ar galime sakyti „normalu“, kai vaikų rezultatai yra tokie beviltiški? Man susidaro įspūdis, kad ant tokių mokyklų turėtų būti iškaba ne „Mokykla“, o „Gėda“, „Liūdesys“. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis tėvai, kurie veda savo vaikus į tokias mokyklas?“, – retoriškai klausė jis.

G. Sarafinas sakė negalintis suprasti tokių mokyklų vadovų kalbų, esą reikėtų įvertinti ir socialinį kontekstą, juos supančią aplinką.

„Tuomet prisimenu tarpukarį, kai vaikai dešimtis kilometrų brisdavo pėsčiomis iki mokyklų ir pasiekdavo tiek, kad tapdavo puikūs mokiniai, mokslininkai“, – priminė jis.

Nežino, kas gali padėti

G. Sarafinas tap pat stebėjosi, kaip tokios mokyklos nesugeba surasti nė vieno vaiko, kuris sugebėtų perlipti 4 balo ribą.

„Negi sunku 3-5 vaikus iš 30-ies gerai išmokyti? Juk tokiose mokyklose dirbama kone individualiai, nes klasės yra labai mažos. Toks liūdesys apima.

Dar svarbu pastebėti, kad tokios mokyklos labai vengia visokių patikrinimų. Jos nenori būti lyginamos nei mūsų, nei egzaminų centro. Jos nenori, kad apie jų broką sužinotų tėvai, švietimo skyriai, centrai, ministerija. Jos nori plaukti pasroviui. Ir dauguma jau taip nuplaukusios, į tokias pelkes, kad nebežinau, kas gali jas iš jų ištraukti“, – pripažino G. Sarafinas.

Duobė Kalvarijos sav. – dešimtokų vidurkis nesiekia 4

Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė aiškino taip pat pastebėjusi, kad tokios mokyklos labai pyksta dėl reitingų, aiškina, kad joms turėtų būti būti taikomos išimtys.

„Mes galime ignoruoti reitingus, bet keliamos ugdymo kokybės problemos iš tiesų yra ir jų ignoruoti jau negalime. Lietuvoje yra ne tik mokyklų, bet ir savivaldybė, Kalvarijos, kurioje dešimtokų PUPP rezultatų vidurkis matematikoje – mažesnis nei 4“, – aiškino ji.

Anot S. Vingelienės, būtų nusikalstama galvoti, kad ir toliau tokios mokyklos neturėtų informuoti tėvų ar institucijų apie savo veiklą.

Nesugeba išspręsti elementarių užduočių

Ji įvardijo ir užduotis, sukėlusias dešimtokams sunkumų. Vieną jų: „Kiek valandų turi trys savaitės?“.

„Ar tai yra ta užduotis, kurios dešimtokas, šešiolikmetis, negalėtų išspręsti?“, – klausė ji.

„Tada kyla klausimas, kas vyksta tose mokyklose. Juolab, kad tarp kaimo mokyklų mes turime labai puikių – jos rodo geresnius rezultatus nei didmiesčių. Viskas priklauso nuo mokytojo. Taip, gal dalis mokinių yra nemotyvuoti, tačiau reikia ieškoti būtų, kaip juos uždegti. Tam mokytojai ir yra“, – priminė ji akcentuodama, kad mokytojų skirtumai Lietuvos mokyklose – didžiuliai.

Nepadeda net kalbėjimo užduotis

S. Vingelienė pastebėjo, kad nors lietuvių kalbos PUPP rezultatai – geresni, dalį balų šiame atsiskaityme prideda kalbėjimo užduotis.

„Tas kalbėjimas paslepia raštingumo ir visas kitas klaidas“, – patikino ji.

Tuo metu G. Sarafinas pridūrė, kad net ir įskaitant tai, yra tokių mokyklų kaip, pavyzdžiui, Daujėnų pagrindinė mokykla, kur lietuvių kalbos dešimtokų PUPP vidurkis – 3,38. Ar Panevėžio „Ąžuolo“, kur šio dalyko vidurkis – 3,59.

Praraja auga

Pasak G. Sarafino, kaip vyks mokymosi procesas, priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo mokyklų direktorių.

„Yra tokių kelmų, po 35-erius metus vairuojančių mokyklas į liūnus...“, – atskleidė jis.

Žurnalo vyr. redaktoriaus teigimu, negalima ir ignoruoti gerų mokytojų trūkumo problemos regionuose.

„Skirtumai tarp mokyklų didėja. Pažangios mokyklos, licėjai, varo į viršų, o tos, kurios dugne, leidžiasi dar žemiau. Praraja auga, žirklės didėja“, – pastebėjo jis.

S. Vingelienė jį papildė, kad vidurio sąskaita didėja kraštai.

„Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai rodo, kad daugėja tokių mokinių, kurie atsiduria nepatenkinamų pasiekimų lygmenyje, tačiau daugėja ir gabių“, – aiškino ji.

Paskelbė geriausias gimnazijas, universitetus ir kolegijas

Žurnale „Reitingai“ šiemet pristatyti instituciniai vaikus atsirenkančių ir neatsirenkančių gimnazijų, privačių ir valstybinių kolegijų bei universitetų reitingai. Su jų rezultatais galite susipažinti čia.

Taip pat antrą kartą pristatomi ir dalies mokyklų, dalyvavusių standartizuotame ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių testavime bei nepabūgusių viešai skelbti šių testų rezultatų duomenys. Standartizuoti testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę.

Lietuvoje antrą kartą parengtas ir pristatomas pradinių mokyklų bei progimnazijų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų sektoriuje. Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas ar aštuntas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.

Kartu derėtų pastebėti, jog šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje, ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios, o atmosfera jose – gera. Čia išskirtinos: Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno privati Montesori mokykla „Būk savimi“, Šilaulių Salduvės progimnazija, Anykščių A. Vienuolio progimnazija, Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija ir kt. Pasitenkinimo mokykla reitingas turėtų būti aktualus visiems būsimiems pirmokams ir penktokams bei jų tėvams.

Pristato ir daugiau reitingų

Žurnale taip pat bus galima susipažinti ir su savivaldybių reitingu pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2014 m. bei 2015 m.) rezultatus. Šiemet pirmajame trejetuke įsitaisė Vilniaus, Kauno ir Šiaulių savivaldybės. Aptariamas reitingas parodo ir tai, kad gimimo vieta didžia dalimi jau gali lemti mūsų vaikų ateitį.

Svarbu ir tai, kad žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė dar ir gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 135 tūkst. Lietuvos studentų; koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2015 m. alumnai) dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių. Ši analizė labai pagelbės renkantis profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų.

Iš viso naujame žurnalo „Reitingai“ numeryje – 10 skirtingų švietimo ir aukštųjų mokyklų reitingų, taip pat keliasdešimt straipsnių apie tai kaip auklėti vaikus, kaip motyvuoti juos mokytis, kaip padėti jiems pasirinkti profesiją bei daug kitų naudingų įžvalgų mokiniams, studentams, jų tėvams, darbdaviams ir visai švietimo bendruomenei.

Komentarai (7)