Vyriausybė siūlo gyventojams, verslui ir viešajam sektoriui bei savivaldai imtis skubių taupymo priemonių, per dvejus metus siekiant sutaupyti 20 proc. energijos ir 800 mln. eurų. Tai atsakas į Europą ir jos gyventojus ištikusią energetinę krizę bei aukštas energijos kainas.

Ministrų kabinetas pasitarime pritarė rekomendacijoms viešosiomis įstaigoms ir pateikė siūlymų gyventojams bei verslui. Priemonės yra trumpojo ir ilgojo laikotarpio, jos nukreiptos į įpročių pakeitimą, įrangos atnaujinimą bei pastatų modernizavimą.

„Keliamės ambicingus tikslus, per porą metų sutaupyti iki 800 mln. eurų energetinių išteklių. Yra planai valstybiniam sektoriui, rekomendacijos verslui, gyventojams. Tikimės, kad į jas atsižvelgs. Suprantame, kad gyventojai ir verslas supranta poreikį taupyti, bet visada turbūt galime ir priminti“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Viceministrė Inga Žilienė išsamiau pristatė planą, sakydama, kad energetinis efektyvumas, greta subsidijų, yra didžiausią efektą galintis duoti gyventojams veiksnys.

„Turime ambicijas sutaupyti 20 proc. energijos per dvejus metus, tai būtų 800 mln. eurų nauda. Viešajame sektoriuje – apie 100 mln. eurų, versle – apie 300 mln. eurų, gyventojų segmente nemažas potencialas – 400 mln. eurų“, – sakė I. Žilienė.

Ji paragino verslą ir gyventojus naudotis finansinėmis priemonėmis, skirtomis energetiniam efektyvumui.

„Naudojomės visomis geriausiomis praktikomis, tie pasiūlymai ganėtinai panašūs visose valstybėse: šilumos energijos taupymas, temperatūros mažinimas žiemą, aukštinimas vasarą. Mažinimas greičio magistralėse, perėjimas prie kitų judumo priemonių, nereikalaujančių kuro sąnaudų, bei darbas iš namų“, – sako I. Žilienė.

Daugiausiai energijos suvartojama pastatuose ir transporte, todėl efektyvumo priemonės nukreiptos į šiuos sektorius.

Finansinė parama: 2021–2027 metais energijos efektyvumo priemonėms numatyta 1,332 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų, o gyventojams – 900 mln. eurų.

Viešasis sektorius: nuotolinis darbas, energijos auditai

Vyriausybė trečiadienė pavedė ministerijoms ir Turto bankui iki rugsėjo pabaigos atlikti valdomų transporto ir pastatų šildymo, vėdinimo, kondicionavimo ir apšvietimo sistemų inventorizaciją ir parengti trumpojo laikotarpio priemones, leisiančias nuo sezono pradžios per metus sutaupyti 10 proc. energijos.

Nuo spalio pabaigos Turto bankui pavedama viešai skelbti valdomų pastatų ir institucijų energijos suvartojimo ir sutaupymo švieslentes.

Rekomenduojama ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms nuo gruodžio iki kitų metų kovo pradžios numatoma organizuoti, nemažinant funkcijų vykdymo, institucijų nuotolinį darbą kiekvienos darbo savaitės ketvirtadienį ir penktadienį (ar penktadienį ir pirmadienį) ir sumažinti patalpų temperatūrą iki 17–18 laipsnių nuo ketvirtadienio vakaro iki pirmadienio ryto, kai pastatuose nėra darbuotojų.

Šildymo sezonu metu institucijose, nepažeidžiant nustatytų higienos sąlygų, numatoma sumažinti patalpų, kuriuose dirba darbuotojai, temperatūrą 1–2 laipsniais, skatinti darbuotojus naudotis viešojo ir individualaus mobilaus judumo priemonėmis atsisakant automobilių, rekomenduojama šildymo sezono metu išjungti karštą vandenį institucijose ir t.t.

Tarp plano skaidrėse siūlomų elgsenos priemonių yra nuotolinis darbas (kur gali būti taikomas) pirmadienį ir penktadienį ir temperatūros sumažinimas iki 16–17 laipsnių pastatuose nuo penktadienio iki pirmadienio (taupymo efektas – 10 proc.).

Pastatuose temperatūros sumažinimas iki 19 laipsnių žiemą ir kondicionavimo temperatūros pakėlimas iki 27 laipsnių vasarą (5–10 proc.). Siūlomas karšto vandens išjungimas administraciniuose pastatuose (5–10 proc.). Pastatų apšvietimo intensyvumo ir jo išjungimas įstaigose nuo 1 iki 6 valandos ryto (5 proc.) Įstaigų energijos suvartojimo ir sutaupymo švieslentės paskelbimas, dujinių šildymo katilų techninė patikra.

„Siūlome: jeigu taikomas nuotolinis darbas valstybės institucijose, kad jis būtų taikomas korodinuotai – tai yra, taiko nuotolinį darbą penktadienį ir pirmadienį. Tuomet galime pasiekti didžiausią šilumos taupymo efektą valstybės institucijoje. Turime keturias dienas, per kurias galime sumažinti šilumos temperatūrą iki 16-17 laipsnių ir tai yra tikrai didžiulis efektas“, – sakė I. Žilienė.

Tarp greitai atsiperkančių priemonių yra elevatorinių ir senų šilumos punktų atnaujinimas ir automatizavimas pastatuose (10 proc. efektas), energijos vartojimo auditų atlikimas, greitai atsiperkančių efektyvumo priemonių ir žaliosios energetikos sprendimų diegimas (automatinės durys, langų keitimas, šilumos punkto automatizavimas, apšvietimo atnaujinimas ir automatizavimas), pastatų su dujiniais katilais pajungimas prie centralizuoto šilumos tinklo.

Taip pat siūlomas perteklinės elektros galios mažinimas pastatuose, senų kondicionierių keitimas į A+ klasės efektyvumo kondicionierius.

Ilgalaikės priemonės: pastatų atnaujinimo projektų įgyvendinimas (30–50 proc. efektas), gerosios praktikos apie energijos taupymo priemones platforma (5–10 proc.), bei energijos taupymo tikslų (KPI) nustatymas valstybės įmonėms ir energijos taupymo susitarimų pasirašymas su Energetikos ministerija (5–10 proc.).

Verslo sektorius: taupymo švieslentės, darbuotojų motyvacija, transporto keitimas

„Pramonėje didžiausias potencialas yra transportas, elektros energijos sąnaudos ir šiluminė energija – į šiuos segmentus ir reikėtų orientuotis“, – rekomenduoja I. Žilienė.

Energetikos ministerija siūlo verslui: temperatūros darbo patalpose sumažinimas (taupymo efektas būtų 10 proc.), įrangos ir technikos išjungimas, kai nenaudojama (5-10 proc.), apšvietimo intensyvumo mažinimas ir išjungimas, karšto vandens išjungimas administraciniuose pastatuose.

Rekomenduojama skelbti įmonės energijos suvartojimo ir sutaupymo švieslentę, šviesti ir motyvuoti darbuotojus taupyti energiją, taikant papildomų naudų motyvacinę sistemą.

Tarp greitai atsiperkančių priemonių taip pat siūlomas energijos vartojimo auditų atlikimas, žalioji energetika (tie patys siūlymai kaip ir viešajam sektoriui), balansavimo ir lankstumo paslaugų taikymas įmonės veikloje, atliekinės šilumos panaudojimas, įmonės transporto naudojimo optimizavimas, variklių, ventiliatorių, siurblių ir kitos įrangos keitimas į efektyvesnius.

Ilgalaikės priemonės verslui yra: pastatų atnaujinimo projektų įgyvendinimas (30–50 proc. efektas), įmonės transporto parko atnaujinimas (10–20 proc.), įmonės technologinių linijų atnaujinimas (20–40 proc.).

„Kiekvienas individualus sektorius turi didžiulę specifiką, todėl ir numatyti energijos auditai, kuriame technologiniame procese galima sutaupyti didžiulį energijos kiekį“, – pabrėžė I. Žilienė.

Gyventojai: viešasis transportas, šviesos išjungimas ir nuotolinis darbas

Pasak ministerijos, įpročių keitimo priemonės gali sumažinti išlaidas gyventojui 10- 20 proc. ir sutaupyti iki 500 eurų.

I. Žilienė pastebi, kad didžiausias sutaupymo potencialas gyventojams yra šilumos segmente, antroje vietoje yra transportas, trečioje – elektra.

„Manome, kad gyventojai, jeigu visas priemones pritaikytų, galėtų sutaupyti mažiausiai 500 eurų per metus. Darbas nuotoliniu būdu bent dvi tris dienas per savaitę, transporto priemonės pakeitimas viešuoju transportu“, – sakė viceministrė.

I. Žilienė teigė, kad Energetikos ir Susisiekimo ministerijos kartu pateiks priemonių planą, kada ir kaip būtų galima gauti didžiausią efektą taupant kuro sąnaudas ateinantį šildymo sezoną.

Kaip įpročių keitimo priemonių siūlomos šios:

Darbas nuotoliniu būdu (bent 2–3 dienas per savaitę) – taupymo efektas siektų iki 30 proc., o finansinis potencialas – apie 468 eurus.

Transporto priemonės pakeitimas viešuoju transportu ir kitomis priemonėmis (10-15 proc., ir apie 195 eurai).

Temperatūros patalpose sumažinimas (5-15 proc., apie 65 eurai).

Apšvietimo intensyvumo mažinimas ir išjungimas, buitinės technikos išjungimas kai nenaudojama (5-10 proc., apie 86 eurai).

Šaldytuvų ir vandens šildytuvų priežiūra (3-5 proc., 55 eurai).

Pasiteiravus, ar darbuotojams, dirbantiems iš namų, neturėtų būti kompensuojamos elektros išlaidos, viceministrė pastebėjo, kad jie sutaupo transportui.

„Kai kurie darbuotojai mato ekonominę naudą. Nes jeigu paskaičiuosime kompiuterio, monitoriaus ir galbūt keleto apšvietimo prietaisų elektros sąnaudas, – per dieną jos yra apie 1 eurą. Tuo metu transporto sąnaudos vidutiniškai dešimčiai kilometrų būtų apie 3 eurus per dieną. Matome skirtumą“, – kalbėjo viceministrė.

Greitai atsiperkančios priemonės gali sumažinti išlaidas gyventojui 10-20 proc., jos yra:

Elevatorinių ir senų šilumos punktų atnaujinimas ir automatizavimas (5-15 proc., 96 eurai).

Neefektyvių katilų keitimas į šilumos siurblius arba efektyvius biokuro katilus (10-20 proc., 258 eurai),

Apšvietimo namuose atnaujinimas ir automatizavimas (10 proc., 60 eurų).

Langų pakeitimas į efektyvesnius (5-10 proc, 130 eurų).

Taupių vandens prietaisų naudojimas (15 proc., 80 eurų).

Ilgalaikės energijos taupymo priemonės gyventojams gali sumažinti išlaidas gyventojui 30-50 proc.:

Individualių gyvenamųjų namų modernizavimas (30-50 proc., apie 860 eurų).

Daugiabučių gyvenamų namų modernizavimas (30-50 proc,. apie 320 eurų).

Elektromobilių įsigijimas (35-55 proc., apie 780 eurų).

Finansinė parama gyventojams yra 934 mln. eurų: neefektyvių šildymo katilų pakeitimui – 120 mln. eurų, kvietimas numatytas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Šilumos punktų renovacijai – 4 mln. eurų.

Daugiabučių pastatų atnaujinimui – 800 mln. eurų. Individualių namų atnaujinimui – iki 2030 metų numatyta 10 mln. eurų (Aplinkos ministerija).

Viceministrė: prisiminkime, kokiais laikais gyvename

Planas parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų ir rekomendacijų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų.

Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pvz., karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.

„Reikėtų prisiminti, kokiame laikmetyje mes gyvename, – Rusijos karo prieš Ukrainą laikmečiu. Kiekvienas galime prisidėti nors maža dalimi prie to, kad mažėtų energijos vartojimas. Sumažinus masiškai energijos vartojimą šalyje, mažėja elektros paklausa. Reiškia, mes turime mažesnes kainas piko valandomis“, – spaudos konferencijoje sake I. Žilienė.

„Visi turime suprasti, kad energijos taupymas dabar yra prioritetas, nes energijos sąskaitos aukštos visiems – ir viešajam sektoriui, ir verslui, ir gyventojams. Visi galime šiek tiek prisidėti“, – pridūrė ji.

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, dar pernai jos buvo 98 mln. eurų.

Energijos taupymo priemonių planas ir rekomendacijos.

Komentarai (13)