Vokiečių sociologas įspėja: akivaizdžiai visose sferose pasaulis juda link globalios krizės - reikia kardinaliai kitokių sprendimų, pavyzdžiui, dykai duodamų pinigų ()
Vokiečių sociologijos profesorius Hartmutas Rosa leidiniui „Frankfurter Rundschau“ papasakojo apie nuolatinio efektyvumo kėlimo, dėl to galimai kylančių demokratijos problemų ir augančio visuomenės susiskaldymo efektą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mes greitėjame, mums sėkmingai pavyksta taupyti laiko resursus – tačiau, nepaisant to, mes negauname daugiau laisvo laiko. Mūsų atliekamų darbų sąrašai užsipildo greičiau, negu laikas, kurį mes sutaupėme“, – tokį mūsų laikmečio paradoksą paaiškino H. Rosa.
„Pagrindinė problema yra ne tuščiame laiko švaistyme, o šiuolaikinio pasaulio efektyvumo didinimo logikoje. Mūsų ekonomika ir socialinė valstybė negali egzistuoti be augimo. Kiekvienas žmogus kasmet turi bėgti šiek tiek greičiau, kad užsitikrintų sau vietą visuomenėje. Be to, mūsų dėmesį dar blaško ir nuolatinis informacijos ir komunikacijos „bombardavimas“, – tikina ekspertas.
Kas mūsų laukia ateityje, jeigu mes ir toliau laikysimės efektyvumo didinimo logikos? H. Rosa teigimu, tai, kad visose sferose mes judame link krizės – akivaizdu, nes mūsų augimo potencialas yra ribotas. Yra materialinės, ekologinės ribos. Kenčia ir psichika: visame pasaulyje auga susirgimų, susijusių su emociniu perdegimu skaičius. „Pasaulis tampa vis labiau nelaimingas, jį užgniaužia kolektyvinė baimės epidemija“, – pažymėjo jis.
Visuomeninio gyvenimo spartos augime H. Rosa taip pat įžvelgia ir pavojų demokratijai: ne todėl, kad politikai staiga nebemoka girdėti, o todėl, kad konkuruodami pasaulinėje ekonomikoje jie taip pat priversti veikti greičiau.
Viena iš pagrindinių „desinchronizacijos problemų“, kartu su politika ir psichika, profesorius laiko ekologiją: gamta negeba pakankamai greitai tiekti mums reikalingas žaliavas ir tvarkytis su užterštumu.
„Ekologinė krizė – tai taip pat greitėjimo krizė“, – mano tyrinėtojas. „Jeigu mes atsisakysime nuolatinės optimizacijos, iškrisime iš voverės ratelio. Todėl šios problemos negalima spręsti individualiai“, – atsakydamas į klausimą, ar įmanoma pasitraukti iš šios sistemos, atsakė profesorius: kalbama apie kolektyvinę ir struktūrinę problemą.
H. Rosa taip pat pažymėjo, kad šiuolaikinė visuomenė veržiasi „sutalpinti į siekiamybės ribas kuo daugiau pasaulio“: pavyzdžiui, pinigų ar išmaniųjų telefonų pagalba. „Todėl mums atrodo patrauklios transliacijų internete paslaugos. Taip mes gauname prieigą vienu metu prie milijonų dainų ar filmų. Tačiau mes nesijaučiame gyvi“, – aiškino jis.
„Mes jau 20 metų kartojame tą pačią mantrą: reikia daugiau konkurencijos. Tačiau taip mes ne tik gauname naudą, tačiau ir esame priversti už tai susimokėti. Todėl, kad daugiau konkurencijos reiškia mažiau laiko ir daugiau būtinybės kelti efektyvumą“, – į klausimą, ką žmonija galėtų pakeisti bendromis pastangomis atsakė mokslininkas.
„Mes turime išsilaisvinti nuo baimės, pavyzdžiui, įvedus besąlygines bazines pajamas ar visomis įmanomomis pastangomis saugant kolektyvinį poilsį sekmadieniais ar švenčių dienomis. Galima taip pat susimąstyti dėl tokių priemonių, kaip viena diena savaitėje be elektroninio pašto įvedimo“, – siūlo ekspertas.
