Galvojate, dalinti pinigus šiaip sau – tuščiagarbių turtuolių prerogatyva? Bet pasirodo, panašių priemonių gali tekti imtis ir šalių centriniams bankams.

Per pastaruosius 10 metų išsivysčiusių šalių centriniai bankai 637 kartus mažino savo palūkanų procentą, vyriausybės, vykdydamos kiekybinio palengvinimo (QE) programas, aktyvų pirkimui išleido $12,3 trln, tačiau tai nesukėlė pastebimo ekonominio augimo ar infliacijos. Ekonomistai mano, kad iki šiol naudotos ekonomikos stimuliavimo priemonės – artimos nuliui ar neigiamos pagrindinės palūkanų normos ir kiekybinis palengvinimas – išsisėmė ir reikia ieškoti naujų instrumentų. Iš visko sprendžiant, tokiu instrumentu gali tapti „pinigai iš sraigtasparnio“.

Terminą „pinigai iš sraigtasparnio“ (helicopter money) pasiūlė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Miltonas Friedmanas 1969 metais savo darbe „Optimalus pinigų kiekis“. Jo koncepcija – didinti infliaciją ir stimuliuoti ekonominį aktyvumą galima, perduodant pinigus tiesiogiai namų ūkiams, kurie, turėdami daugiau lėšų, aktyviau jas leis. Tokias priemones jis prilygino kupiūrų mėtymui iš sraigtasparnio; tačiau Friedmanas perspėjo, kad tai turi vienkartinis, o ne pasikartojantis veiksmas. Dabar „sraigtasparnio pinigais“ laikomi ne tik tiesiogiai dalinami pinigai, bet ir kiti namų ūkių išlaidų stimuliavimo būdai, tarkime, mokesčių lengvatos.

Pagrindą manyti, kad „sraigtasparnio pinigai“ iš hipotetinių gali virsti realiais ekonomikos stimuliavimo įrankiais, teikia Citigroup, HSBC ir Commerzbank – šios kompanijos pastarųjų dviejų savaičių ataskaitose investuotojams užsimena apie šią idėją. Dar anksčiau šia tema pasisakė investicijų fondo Bridgewater vadovas ir vienas iš pačių sėkmingiausių JAV investuotojų Ray Dalio – vasarį jis prasitarė, kad perėjimas prie tiesioginio pinigų dalinimo namų ūkiams gali tapti kitu dideliu JAV monetarinės politikos žingsniu.

Dar didesnį realumą idėjai suteikia ECB vadovo Mario Draghi žodžiai, pasakyti 2016 metų kovą, kad nors Europos reguliatoriai „sraigtasparnio pinigų“ idėjos rimtai nesvarstė, „tai labai įdomi koncepcija“, pažymi Bloomberg. Kiek vėliau analogiškai pasisakė ECB tarybos narys ir vyriausiasis ekonomistas Peteris Praetas: interviu jis pranešė, kad teoriškai bet kuris centrinis bankas gali spausdinti pinigus ir dalinti juos gyventojams, tik nežinia, ar toks neįprastas instrumentas bus tinkamas.

„Nežinome tikrai, ar „sraigtasparnio pinigai“ taps kitu gelbėjimo žingsniu, visgi ši tema susilaukia vis daugiau dėmesio, – Bloomberg cituoja analitinės firmos Oxford Economics ekonomistą Gabrielių Steiną. – Tikimybė, kad kur nors [šis instrumentas] kokia nors forma bus panaudotas, ganėtinai didelė“.

Dabartinėse stambiose ekonomikose vyriausybės „sraigtasparnio pinigų“ nė karto nėra naudojusios, rašo Bloomberg, nors 2002 metais JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Benas Bernanke pareiškė, kad jie „kone užtikrintai“ galėtų būti efektyviai stimuliuoti vartojimą ir, atitinkamai, kainas. Šis pasisakymas FRS vadovui tuoj pat pelnė Sraigtasparnio Beno pravardę. Tačiau dabar, stovinčios vietoje infliacijos fone, debatai apie tokią stimuliavimo priemonę įgauna vis daugiau jėgos. Šios koncepcijos kritikai nurodo, kad į ekonomiką plūstelėję pinigai sukels nekontroliuojamą infliaciją, išpūs valstybės skolą ir „išurbins didžiules skyle centrinių bankų kapitaluose“. Netgi kalbantieji apie „sraigtasparnio pinigus“ be dvejonių, pabrėžia, kad vargu ar ši priemonė bus pradėta naudoti artimoje ateityje.

Ir visgi istorija rodo, kad ekstremaliomis sąlygomis centriniai bankai atsigręžia netgi į anksčiau atmestas idėjas. „Iš kelių pastarųjų metų galima kai ko pasimokyti, – sako Jonathanas Lyonsas iš Londone įsikūrusios Capital Economics. – Politika, anksčiau atrodžiusi neįsivaizduojama, pasmerkta likti teorijoje arba istorijoje, ypatingoms ekonominėms sąlygoms laikantis pakankamai ilgai, gali tapti realybe“. Kitaip tariant, rašo Bloomberg View autorius Markas Gilbertas, kai niekas kita neveikia, pinigų mėtymas iš sraigtasparnio nebeatrodo beprotiška idėja.

Ира Соломонова
slon.ru

Komentarai (22)