[Išsami tema] Vos 4 HIMARS parodė žiaurų Rusijos atsilikimą: tokio efekto nebuvo net Sirijoje ir Irake – Rusijos kosminė žvalgyba tiesiog tragiška  ()

Svarbiausia užduotis Ukrainoje – per tris dienas užimti Kyjivą – Rusijai nepavyko. Taip pat nepavyko įvykdyti ir antrosios užduoties – atkirsti Ukrainą nuo jūros.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2022-07-15 [Išsami tema] Vos 4 HIMARS parodė žiaurų Rusijos atsilikimą: tokio efekto nebuvo net Sirijoje ir Irake – Rusijos kosminė žvalgyba tiesiog tragiška  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau daugelis vis dar tikėjosi, kad Donbase Rusijos kariuomenė įsisuks į ukrainiečių pozicijas, intensyviomis atakomis sunaikindama Ukrainos gynybos linijas. Ir kad Putinas, turintis didžiulį pranašumą transporto priemonių ir amunicijos srityje, laimi sekinantį karą.

Praėjusi savaitė situaciją pakeitė. Rusų frontas – tiksliau, jo užnugaris, esantis maždaug 60-80 km toliau nuo pagrindinių mūšių – ištisai liepsnoja. Atakuotas karinis junginys Kadievkoje. Donecke dega dešimtys sandėlių. Melitopolio aerodrome dega įranga, Chersono ir Nova Kachovkos, Černobajevkos sandėliai vėl dega. Kitą dieną po Lysyčansko užėmimo Popasnoje sudegė didžiulis divizijos štabas.

Tikslinis Ukrainos raketų apšaudymas į sandėlius yra ryškus kontrastas su Rusijos apšaudymu Charkivo, Mykolaivo ir Časovoj Jar miestuose, kur raketos krenta į gyvenamuosius rajonus.

Karo ekspertas ir buvęs lakūnas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas rezerve Romanas Svitanas apskaičiavo, kad sunaikintų Rusijos sandėlių skaičius siekia 15–20 %. Ukrainos kariuomenė nepuls, kol nesunaikins visų sandėlių, sakė jis.

Sandėliams naikinti naudojami HIMARS – didelio mobilumo artilerijos raketų sistema M142, sumontuota ant standartinio amerikiečių karinio sunkvežimio M1140 paleidimo įrenginių, skirtų šešioms GMLRS raketoms, važiuoklės. Yra ir kita galimybė, leidžianti vietoj šešių GMLRS paleisti vieną ATACMS raketą, kuri nuskrenda iki 300 km, tačiau jos dar nebuvo pristatytos į Ukrainą.

HIMARS turi daug reikšmingų pranašumų. Pirma, jis yra mobilus, kaip įprastas sunkvežimis. Tai reiškia, kad HIMARS važiuoja įprastu keliu, išvyksta į poziciją, paleidžia raketas, o tada iškart „dingsta“ 80 km/h greičiu, todėl sunku jį sunaikinti atsakomuoju smūgiu.

Antra, HIMARS paleistos GMLRS raketos yra valdomos GPS. Tuo jos skiriasi nuo rusų naudojamų raketų „Smerč“, „Grad“ ir „Uragan“.

Trečia, HIMARS, priešingai nei Rusijos „Smerč“, nereikia jokio papildomo transporto ar pakrovimo įrenginių. Jis tiesiog nuvažiuoja iki tos vietos, kur ant žemės guli blokas su raketomis, paima jį – ir voilà!

HIMARS naudojimas pakenkė Rusijos armijos logistikai, kuri buvo tokia: gigantiški sandėliai už 60 km nuo fronto, iš kurių sviediniai sunkvežimiais vežami į frontą.

HIMARS naudojimas patvirtino dvi karo analitikų tezes. Pirma, šiuolaikinis centralizuotas karas nugali stalinistinę 1941 m. koncepciją – ugnies pliūpsnį ir patrankų mėsą.

Antra, Putinui nepavyko šio karo paversti poziciniu karu, nes pozicinis karas daro prielaidą, kad priešininkas mato tik fronto liniją ir negali priimtinu tikslumu smogti svarbiai karinei infrastruktūrai už jos.

 

„Kokią karo mašiną sukūrė Putinas?“, – sarkastiškai klausia Oleksijus Arestovičius. „Kada ją bus galima įveikti keturiais HIMARS?“

Tiesa, HIMARS Ukrainoje yra ne keturi. Karo ekspertas ir buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo karininkas atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas sakė, kad „Ukrainoje yra 17 amerikietiškų HIMARS ir jų analogų“. Arestovičius patvirtino, kad jie atvyko ne tada, kai buvo paskelbta, o „savaite anksčiau“.

Tačiau net 17 yra labai mažas skaičius, palyginti su tūkstančiais įrangos, kurią Rusija turi fronte.

Analitikai mano, kad Rusijos garnizono sutriuškinimas Gyvačių saloje ir S-300 pralaimėjimas netoli Chersono prieš maždaug dešimt dienų taip pat yra HIMARS nuopelnas.

HIMARS JAV naudojo ir Afganistane, ir Sirijoje, ir Irake, tačiau jų naudojimas nedavė tokių pražūtingų rezultatų. Kodėl? Atsakymas paprastas.

Norint sėkmingai naudoti HIMARS, reikia dviejų dalykų: aiškiai apibrėžtos priekinės linijos ir gerų kelių vienoje šios linijos pusėje. Afganistane ir Sirijoje nebuvo nei kelių, nei fronto, nei užnugario. Taikinių taip pat nebuvo: ISIS ir Talibanas, ruošdamiesi didžiuliams puolimams, nelaikė milžiniškų sviedinių sandėlių.

 

Ukrainoje HIMARS veikia daugiausia naktį. Dieną jie greičiausiai stovi kokiuose nors angaruose ar užmaskuoti, kad būtų nematomi rusų dronams.

Darbas naktį turi dar vieną privalumą. „Naktį rizika, kad civiliai pateks į ataką, yra minimali“, – sako Romanas Svitanas. Tai taip pat skiria Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktiką nuo Rusijos.

Kaip Ukrainos žvalgyba sužino apie taikinį? Karinis ekspertas Pavelas Luzinas mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudoja įprastus komercinius „Maxar“ palydovinius vaizdus. „„Maxar“ fotografuoja du kartus per dieną, o naudojant tuos vaizdus, specialias programas ir „Big Data“ galima apskaičiuoti, kur yra sandėliai, kur važiuoja kariniai sunkvežimiai“, – sako Pavelas Luzinas.

Gali būti, kad Vakarų žvalgybos agentūros dalijasi informacija apie Rusijos karių dislokavimą su Ukraina.

Kyla klausimas, kodėl Rusija negali iš visų tų pačių palydovinių vaizdų sužinoti, kaip sekasi HIMARS.

Rusijoje nėra prieigos prie „Maxar“, ji remiasi tik iš savo palydovų gaunamais duomenimis. Tačiau Rusijos palydovai gali fotografuoti tik kartą per kelias savaites.

Rusijoje buvo „Resurs“ palydovai, kurie buvo surinkti iš vakarietiškų komponentų. Šiuos komponentus JAV uždraudė tiekti įstatymais. Dėl to visi „Resurs“ palydovai išnaudojo išteklius. Paskutinis iš orbitos pašalintas 2021 m. gruodžio mėn.

 

Tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl Rusija aklai smogia miestams.

Kitaip tariant, Rusija vėl pralaimi ne tik Vakarų karinei sistemai, o Vakarų karinei sistemai, derinamai su civiline technika. Komerciniai nekariniai „Maxar“ palydovai išsprendžia problemą, kuri Rusijai – neįveikiama.

Elono Musko civilinis palydovas „Starlink“ taip pat pasirodė neįveikiamas Rusijos elektroninio karo priemonėms.

O Ukrainos artilerijos ugnies valdymo sistema „Kropiva“, surinkta iš civilinių planšetinių kompiuterių, civilinių radijo imtuvų ir pigių civilinių bepiločių orlaivių, padidino Ukrainos artilerijos efektyvumą net tada, kai abi pusės naudojo senus sovietinius pabūklus ir haubicas. Dabar ukrainiečiai kuria naują projektą – bepiločių orlaivių armiją.

Tai galima pavadinti kitos tendencijos – civilinių karinių technologijų – pasireiškimu.

Daugybė aukštos kokybės technologijų ir įrenginių egzistuoja milijardais kopijų. Pagal apibrėžimą tokios technologijos yra civilinės, nes kariuomenei nereikia milijardų kopijų. Karinė rinka tiesiog nėra tokia didelė. Dėl to Vakaruose riba tarp civilinių ir karinių technologijų nyksta.

10 geriausių JAV Gynybos departamento rangovų rinkoje parduoda 54 % savo gaminių. Rusijoje uždarus karinių tiekimo konkursus laimi rinkoje negalinčios konkuruoti įmonės. Kartais jie tiesiog meluoja apie savo pasiekimus, todėl jų gaminiai neišlaiko mūšio lauko išbandymo.

 

Galbūt būtent taip atsitiko ir su S-400 kompleksu. Rusų propagandinė spauda ir komplekso kūrėjai žadėjo, kad jis HIMARS numuš kaip riešutus nuo šakos. Panašu, kad tai buvo melas.

Raketos iš S-400 negali numušti HIMARS raketos dėl kelių priežasčių. Įskaitant ir tai, kad pastarųjų kietasis kuras yra daug tobulesnis. „Ji tiesiog skrenda greičiau“, – sako Pavelas Luzinas.

Antra, ukrainiečiai kai kuriais atvejais gali „persotinti“ Rusijos oro gynybą – duoti per daug taikinių vienu metu. „Jie paleidžia „Smerč“ arba „Uragan“ raketų paketą ir tuo pačiu metu paleidžia HIMARS“, – sako Pavelas Luzinas.

Pagrindinis klausimas: kaip atsakys Putinas? Iki šiol, anot Romano Svitano, Baltarusijos danguje pradėjo suktis žvalgybinis lėktuvas A-50. Taip pat prie Baltarusijos sienos su Ukraina dislokuojami „Iskander“, kurių šūvio nuotolis siekia iki 500 km ir yra skirti apšaudyti tolimuosius priešo junginius.

„Visa tai atrodo kaip pasiruošimas didelio masto raketų ir bombų smūgiui, įskaitant tiltus ir infrastruktūrą“, – sako Romanas Svitanas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(42)
(0)
(42)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()