Kruvino diktatoriaus 70-mečio proga redakcijos „Dialog.UA“ analitinis skyrius parengė išsamų straipsnį.

Spalio 7 dieną nekenčiamiausias pastarųjų metų prezidentas Vladimiras Putinas šventė savo 70-metį. Gimtadienio proga, Ukrainos kariai nusiuntė daugybę prašmatnių dovanų, pasirodžiusių netoli Balaklijos, Iziumo, Limano ir daugelio kitų gyvenviečių.

Redakcijos „Dialog.UA“ analitinis skyrius taip pat pasveikino dienos herojų, prisiminė jo ryškią ir spindinčią biografiją ir pabandė atsakyti į klausimą: kaip mažas berniukas, užaugęs Leningrado komunaliniame bute, tapo dideliu bosu ir išsigimė į kruviną diktatorių, savo žiaurumu prilygstamą Hitleriui ir Stalinui.

Paprastas berniukas iš labai paprastos šeimos

Parašytų Putino biografijų yra ne viena. Pagrindinis dalykas, kurį galima išskirti, yra tai, kad jo oficiali biografija, atrodo kaip dailiai suformuota ir sustyguota „legenda“, kaip, beje, ir jo paties pasakojimai apie gyvenimą yra neatitinkantys tiesos. Neatitikimai čia, neatitikimai ten. Ir pabandyk, išsiaiškink, kas iš tikrųjų atsitiko, o kas yra gryna fikcija.

Berniukas Vova, anot oficialios „legendos“, gimė Leningrade ir užaugo komunaliniame bute. Propaganda ilgus metus klijavo jam vaikino iš neturtingos paprastų darbininkų šeimos įvaizdį, kuris „viską pasiekė pats“. Sunki vaikystė, mediniai žaislai, tik vienas tualetas 38 kambariams ir telefonas – tai svarbu! Žinome, kaip tuo metu buvo sunku gauti telefono liniją. Išlikę pasakojimai apie karo veteranus ir koncentracijos stovyklų kalinius, kurie metų metus stovėjo eilėse, kad gautų kokią nors paslaugą.

Telefonas yra svarbus. Juo galima skambinti „kur reikia“ ir pranešti „kas atsitiko“, pavyzdžiui, pranešti apie liaudies priešus ir kitus nepatikimus piliečius.

Tačiau nebūtina skambinti į Lubianką, ten galima tiesiog nuvykti. O jau Lubiankoje bus susitikimas, kava, uogienė ir sausainiai. Bet apie tai, kur berniukas Vova išvyko ir su kuo jis bendradarbiavo, bus vėliau.

Kas buvo tikrasis jo tėvas

Putino vaikystės ir jaunystės biografijos legenda matoma plika akimi. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad oficialus Vovos tėvas iš tikrųjų yra patėvis. Tikrasis tėtis, remiantis viena versija, buvo patyręs NKVD karininkas, į lagerius išvaręs daugiau nei šimtą bendrapiliečių; kita versija – išdavikas Vlasovas.

Putino gerbėjai, žinoma, tvirtina, kad tai klastotė, bet jiems labai gėda, kai jiems rodomos senos nespalvotos nuotraukos, kur Volodia tikrai labiau panašus į tą Vlasovą, nei į savo oficialų tėvą – labai storą vyriškį su plačiu veidu ir akiniais.

Be to, sklando versija, kad tikrasis V. Putino tėvas taip pat buvo neblogas linksmybių mėgėjas, todėl mama jį paliko ir apsigyveno su gruzinu. Nežinome, ar su tuo susijusi ypatinga Volodios „meilė“ Sakartvelui, tačiau sakoma, kad karštasis kaukazietis patėvis jį gan dažnai auklėjo diržu: tiek su reikalu, tiek profilaktiniais  tikslais.

Netrukus, pagal tą pačią versiją, Putino motina vėl pakeitė „laikinąjį“ tėtį, o Volodią pradėjo auklėti spyriais ir diržu – tas pats storas dėdė su akiniais. Tas pats, su kuriuo ateities „lyderis“ turi keletą šeimos nuotraukų.

Putinas -  imtynininkas ir boksininkas

Tokį, arogantišką ir napoleonišką, Putino charakterį psichologai sieja su tuo, kad vaikystėje jis buvo daug mušamas, todėl, užsibrėžė visiems atkeršyti, užkariauti visą pasaulį ir tarpgalaktinę erdvę. Mes, išanalizavę Rusijos prezidento veiksmus pastaraisiais metais, galime drąsiai daryti išvadą, kad jis nebuvo pakankamai mušamas.

Savo Sankt Peterburgo mieste jis buvo eilinis „kandis“, piktybinis ir nereikšmingas; visada kompleksuojantis dėl savo ūgio ir nekenčiantis visų, didesnių ir stipresnių, o ir apskritai nekenčiantis daugumos.

Pasak jo paties prisiminimų, jam periodiškai kliūdavo kieme. Mažasis Vova norėjo tapti didelis ir šaunus, todėl pradėjo lankyti bokso sekciją. Ten jis taip pat buvo gerai įstrigęs, tiksliau, įstrigo tik vieną kartą - gavo tiesiai į nosį, ir po to įvykio iškart atsisakė šio žavingo sporto. Berniuko žodis:

„Kai tik paaiškėjo, kad vien tik maištingo charakterio neužtenka, kad būčiau pirmas kieme ir mokykloje, nusprendžiau užsiimti boksu, bet ten ilgai neištvėriau: labai greitai sulaužė nosį. Skausmas buvo baisus: prie nosies galiuko nebuvo įmanoma prisiliesti. Bet pas gydytoją nesikreipiau, nors visi sakė, kad reikia operuoti. Paklausiau: „Kodėl? Ir taip suaugs“. Išties, suaugo. Bet po to praradau norą užsiimti boksu. Ir tada nusprendžiau užsiimti sambo“.

Šioje istorijoje tai melas, nuo pirmo iki paskutinio žodžio. Pirma: pažiūrėkite į Putino nuotraukas – ir jauno, ir kitokio. Jokių lūžio žymių nesimato, o jis gi dramatiškai rašė, kad jam liepė operuotis, bet jis į ligoninę nesikreipė, o nosis pati „sugijo“. Ar kada nors matėte tuos, kurie gavo smūgį į nosį, po kurio nosis gražiai sugijo?

Putino nosis, žinoma, neskirta Holivudui ir blizgiems viršeliams, tačiau ji nėra sulaužyta. Pažiūrėkite į daugumos boksininkų nosis ir palyginkite.

Antra, bet kuris normalus kovotojas jums pasakys, kad sulaužyta nosis nėra priežastis mesti boksą ar kitus kovos menus. Ringe jie boksuojasi ne nosimi, o rankomis. Jei susilaužote ranką ar koją, tai, žinoma, galimybės jau aiškiai ribotos.

Bet jis vis tiek kietas, mūsų Putinas; jis imtynininkas, sporto meistras, paprieštaraus „lyderio“ gerbėjai. Na, iš principo inscenizuotose treniruotėse jis puikiai atlieka metimus, ypač su tais varžovais, kurie praktiškai nerodo pasipriešinimo.

Kas žinoma apie tikras imtynių rungtynes? Visi mūsų bandymai rasti normalias rimtas varžybas, kur jaunasis Putinas varžosi dėl medalių su aukšto lygio varžovais, buvo nesėkmingi. Tačiau jo oficialioje biografijoje ir jo paties liudijime radome daug keistenybių.

Iš karto keliuose šaltiniuose galima perskaityti, kad „būdamas 21 metų Putinas laimėjo Leningrado čempionatą ir tapo sporto meistru“. Tačiau patyrę sportininkai patvirtins, kad SSRS sporto meistro vardui gauti neužtenka laimėti savo miesto čempionatą. Reikia sudalyvauti ir laimėti aukštesnio lygio turnyruose. Per regioninius konkursus, ypač Sąjungoje (!), buvo galima pasiekti tik kandidato vardą, ir tai ne visada.

Šiek tiek greičiau buvo galima tapti meistru, kalbant apie jaunių varžybas. Bet vėlgi, tai turėtų būti tarptautiniai arba atviri vietiniai turnyrai. Būdamas 21 metų Volodia dėl savo mažo ūgio, žinoma, galėjo tapti jaunių turnyro nugalėtoju, bet, gauti sporto meistro titulą už miesto čempionato laimėjimą, atsiprašau. Štai ir matome dar vieną melą.

Dar vienas keistas momentas. Jei boksininkams dažnai lūžta nosis, tai imtynininkams dažnai nukenčia ausys. Pažiūrėkite į garsių imtynių meistrų ausis ir palyginkite jas su švelniomis Putino ausimis. Tai ne žmogaus, kuris kovojo kelis šimtus sunkių imtynių rungtynių, ausys.

Na, bet jis kovojo!

Putinas, senelis virėjas, mafija ir KGB

Tamsias Putino biografijos dėmes padėjo atskleisti jo komandos draugas Nikolajus Vaščilinas, tikras SSRS sambo sporto meistras. Anot jo, būsimasis Rusijos Federacijos prezidentas tikrai užsiiminėjo imtynėmis, dalyvavo kai kuriuose turnyruose, tačiau varžovai būdavo labai meistriškai „atrinkti“. Ir pagrindinis jo treneris buvo ne „oficialus“ Anatolijus Rachlinas, o nusikaltėlis Leonidas Usvjacovas, ant kurio kapo puikuojasi jo paties pareiškimas: „Aš miriau, bet mafija nemirtinga“.

Matyt, būtent šio žmogaus ir jo nusikalstamų ryšių dėka Putinas ir „ištempė“ sporto meistro vardą, jo dėka gaudavo „teisingus“ varžovus ir t. t. Bet visai įmanoma, kad šis titulas buvo suteiktas Rusijos Federacijos prezidentui vėliau, kai jis savo mafijos tinklais supančiojo visą „gangsterinį“ Peterburgą, o paskui ir visą šalį. Putinas, beje, turi dar keletą diržų ir kituose kovos menų rūšyse, kurių net nepraktikavo, tai yra, mūsų Vladimiras Vladimirovičius moka ne tik sambo ir dziudo, bet ir karate-do, ir taekwondo, ir aikido.

„Legenda“ apie paprastą berniuką iš komunalinio buto subyra į dulkes, kai sužinome, kad šio „vargšo“ vaikučio senelis (Spiridonas Putinas) buvo Kremliaus virėjas – maitino Leniną, paskui Staliną, Chruščiovą. Ir nors 1930-aisiais, ir kitais kruvinais metais, daugelis Kremliaus gyventojų patekdavo į įtarimų, represijų ir egzekucijų pinkles, protingas senelis ir toliau skaniai gamino valdžiai ir šioje komunizmo tvirtovėje išdirbo iki senatvės. Ar galite įsivaizduoti, kokio lygio ryšius jis turėjo sovietų valdžios viršūnėse dešimtmečius išbuvęs Kremliuje! Todėl kai mums pasakojama apie lenino-stalino-chruščiovo virėjo anūką, gyvenusį skurde ir „viską pasiekusį savo jėgomis“, tai mums sukelia tik ironišką šypseną, juolab kad, kaip jau sakėme, Putinų bute visada buvo telefonas. Atrodytų smulkmena, bet kartais jis galėjo daug ką išspręsti, ypač, kai buvo žinomos tinkamos skaičių kombinacijos.

Vova vaikščiojo. Daug vaikščiojo ir lindo, kaip sakoma, „be muilo į vieną vietą“.

Pažvelkite į gražias jo sustyguotos biografijos eilutes: „17-metis Vladimiras, baigęs mokyklą, pirmą kartą lankėsi SSRS KGB direktorate Leningrade, norėdamas įstoti į tarnybą, kur po interviu Putinui rekomendavo pirmiausia įgyti išsilavinimą“.

Kiek tokių „paprastų“ 17-mečių vaikinų galėtų tiesiog nuspręsti ir apsilankyti KGB būstinėje? Toliau dar daugiau.

„Stojant į universitetą, būdavo atsižvelgiama į tarnybą kariuomenėje, o stojantiems iš karto po mokyklos buvo tik 10 vietų, stojimo konkursas netarnavusiems buvo 40 žmonių į vieną vietą. Tačiau Putinui pavyko įstoti ir jis pradėjo laukti, kol specialiosios tarnybos atkreips į jį dėmesį“.

Tai nuostabu! Vadinasi, lankėsi KGB ar laukė? O gal ir tai, ir tai? Čia, tarp eilučių, galima perskaityti įdomių detalių: ryšiai Kremliuje, ryšiai KGB, imtynių treniruotės, vadovaujant banditui Usvjacovui, ryšiai nusikalstamuose sluoksniuose; ir koziris, ir juokdarys kaladėje. O jūs sakote: viską pasiekė pats.

Taigi, perspektyvus Vladimiras studijavo Leningrado valstybinio universiteto Teisės fakulteto tarptautiniame skyriuje ir tais pačiais metais, dar būdamas studentas (!), įstojo į TSKP. Ta karta, žinoma, prisimena, kaip 70-aisiais paprastiems žmonėms buvo lengva įstoti į tokį universitetą ir, juo labiau, gauti partijos bilietą. Ir šis bilietas SSRS buvo šansas į daug geresnį gyvenimą. Vėliau, savo straipsnyje „Rusija tūkstantmečio sandūroje“, Putinas apipils purvu komunistinės ideologijos principus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad sovietų žmonės TSKP dėka gyveno daug blogiau nei Vakarų šalys. Tai bus vėliau, o tuo metu jis yra pavyzdingas ir pradedantis komunistas.

Sobčako lagaminas

Studijuodamas Leningrado valstybiniame universitete V. Putinas susipažino su kitu pavyzdingu komunistu - Anatolijumi Sobčaku, kuris vėliau, papūtus permainų vėjui, pavirs demokratu. Ir daugelis žmonių klaidingai mano, kad būtent Sobčakas parodė jaunajam Volodiai kelią į gyvenimą, o jis kurį laiką tiesiog nešiojo jo lagaminą. Žinoma, Ksiušos tėtis padėjo Putinui užmegzti naujų ryšių ir atrasti galimybių, taip pat padėjo užsidirbti, tiksliau, vogti žmonių pinigus. Bet iš tikrųjų Volodios „krikštatėviai“ buvo visai kiti, parodę jam kelią daug anksčiau, o lagaminas... O kas jums pasakė, kad tai buvo Sobčako lagaminas?

Taip, Anatolijus Aleksandrovičius labai nemėgo popierizmo. Jis mėgo sakyti apgailėtinas kalbas. Beje, jis apjuodindavo savo kalbose KGB, ir tai ypač įdomiai dera su tuo, kad čekistą jis paėmė artimiausiu pagalbininku. Sobčakas labai mėgo visokią veiklą, kuri nešė pinigus. O nuobodų popierinį darbą, kaip kai kas sako, jis patikėjo Putinui. Todėl, gali būti, kad tai buvo paties Volodios lagaminas, o popieriai, kuriuos jis ten nešiojosi, buvo tokie pat reikšmingi, kaip ir telefonas Putinų bute. Tai – tos pačios grandinės grandys, ir gali būti, kad tarp nuobodžių dokumentų, kuriuos būsimasis prezidentas laikė ir lagamine, ir patikimesnėse vietose, buvo kompromituojančių įrodymų apie patį Sobčaką.

Kai tik perspektyvus Vladimiras baigė Leningrado valstybinio universiteto teisės fakultetą, šalta galva ir švariomis rankomis žmonės jį iškart išsiuntė dirbti į KGB. Vėlgi, per daug sutapimų: stebuklingai išlaikė konkursą, stebuklingai pateko į KGB. Kiek procentų baigusiųjų teisės fakultetą ten buvo priskirti? Ir po kurio laiko, tai buvo ne šiaip čekistų komandiruotė į užsienį (į kurią sovietmečiu ne kiekvienas galėjo patekti), o kryptis nuolatiniam darbui  - Vokietija.

Mūsų „Štirlicas“ ir jo darbai VDR

Remiantis oficialia biografija, Putinas Rytų Vokietijoje dirbo labai kruopščiai ir stropiai, gindamas didžios ir galingos šalies interesus. Tačiau po kurio laiko galinga SSRS pradėjo irti, o buržuazinė Vokietija, atvirkščiai, vėl ėmė vienytis. Pedantiški vokiečiai, kuriuos komunistai visus tuos metus jau buvo užknisę, eidavo į mitingus, griovė sieną, taip pat eidavo į biurą, kuriame dirbo mūsų Volodia. Supratę, kad ten sėdi pagrindiniai komunistinių postulatų gynėjai, piktieji vokiečiai pagrasino surengti visišką rusų „irštvos“ sunaikinimą.

Ir čia, jaunas KGB karininkas Putinas, ginkluotas pistoletu ir juokeliais, vienas (likę drąsūs čekistai, matyt, siekdami sąmokslo nusprendė neišeiti), pasipriešino siautėjančiai miniai. Dėl to vokiečiai, nepaisant didesnio skaičiaus, buvo priversti trauktis, o mūsų Štirlicas sėkmingai suvalgė slaptus Maskvos šifrus ir tualete nuleido svarbiausius dokumentus su slaptažodžiais

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()