Kaip išsivadės naftos ir dujų atmosfera Rusijoje.

<…>

– ES įves embargą iki 2022 metų galo?

– Manau, naftos embargas gali būti įvestas iki metų galo, tačiau ne visiškas, su išimtimis. Išimtis gali padaryti Vengrijai, girdime, kad Bulgarijos vadovybė prašo tam tikrų išimčių, gal prie jų prisijungs kitos šalys, tačiau pagrindinis gali būti įvestas iki šių metų galo. O visiško embargo dar teks luktelėti pusmetį ar metus.

– Kodėl reikia laukti?

– Kai kurios šalys teigia negalinčios apsieiti be rusiškos naftos. Pavyzdžiui, Vengrija naftą gauna naftotiekiu „Družba“, ji neturi priėjimo prie jūros, negali priimti tanklaivių. Jai reikia įrengti naujas logistikos grandines per Kroatiją, per uostus, galinčius priimti tanklaivius, paskui geležinkeliu gabenti Vengrijon ir jau ten išgauti produktus naftos perdirbimo gamyklose. Tai reiškia papildomus kaštus, be to, tai bus kita naftos rūšis, jos techninės charakteristikos bus kitokios, todėl NPG reikės atitinkamai pertvarkyti. Todėl iš karto to padaryti Vengrija negali.

– O bendrai Europa galės gyventi be Rusijos energijos išteklių?

– Jei kalba apie naftą, tada taip, galės – yra daug pavyzdžių. Jau dabar matome, kad naftos naudojimas menksta dėl to, kad kai kurios šalys visiškai jos atsisakė – Suomija atsisakė, Latvija paskelbė nebepriimsianti rusiškos naftos, Lenkija pranešė, kad galės išgyventi be rusiškos naftos, ir Vokietijos valdžia skelbia, kad iki metų pabaigos atliks viską, ko reikia, kad galėtų apsieiti be rusiškos naftos.

– O Rusija galės normaliai egzistuoti be naftos, dujų ir elektros eksporto į Europą?

– Štai dujų mes dar neaptarėme. Sprendžiant iš visko, dujų iš Rusijos vartotojams Europoje dar kurį laiką reikės, nes iš karto persijungti į kitus šaltinius tiesiog neįmanoma. Kai kurios šalys labai smarkiai priklausomos nuo būtent rusiškų dujų – pavyzdžiui, Vengrija, Slovakija, – tačiau matome tokius pavyzdžius, kaip Baltijos šalys – Latvija, Lietuva, Estija – kurios jau nuo balandžio 1-os atsisakė rusiškų dujų. Dujos netiekiamos į Suomiją. Iki metų galo rusiškų dujų atsisako – sprendžiant iš visko, dujos netiekiamos jau dabar – Lenkija. Yra prielaidų, kad iki metų galo rusiškų dujų atsisakys Bulgarija – kitais metais atsisakys visiškai. Tad, palaipsniui, ir be bendro embargo paskelbimo, rusiškų dujų bus atsisakoma.
Rusijos padėtis su dujomis itin jautri, nes ji neturės kur jų dėti. Nėra tokios dujų transporto infrastruktūros, kuria būtų galima į Europą tekančias dujas nukreipti į Aziją – Kiniją ar dar kur nors į Ramiojo vandenyno pakrantę – iš pagrindinių dujų gavybos rajonų dujotiekių ten nėra.
Naftos [eksportas], panašu, irgi sumažės. Mano nuomone, šiais metais bus prarasta jau 25% – 28% Rusijos naftos eksporto, o kitais metais neatmestinas sumažėjimas ir 50%, tai yra, pusė Rusijos naftos eksporto. O jei atsižvelgsime dar ir į dujų praradimus, tai gali nutikti taip, kad Rusijos biudžetas iš pradžių pritrūks ketvirčio pajamų, o paskui, kitais metais, ir dar daugiau.
Padėtis aštrėja, lengviau netampa.

– O kiek naftos embargas susilpnins Kremliaus galimybes kariauti?

– Jeigu kalbėtume apie karinius sprendimus, priimamus, remiantis ekonomine šalies situacija, jeigu šie sprendimai būtų logiški, būtų akivaizdu, kad dabar griaunama Rusijos ekonomika. Nežiūrėkite į labai pigų dolerį ir brangų rublį – tai laikinas, dirbtinis reiškinys. Ekonomika tokioje siaubingoje būklėje, kad negali vystytis, o atsižvelgiant į vis aštrėjančias užsienio sankcijas, ekonomika tiesiog ỹra. Todėl, jeigu sprendimai būtų priimami protingai, logiškai, tai reikėtų nutraukti karą, grąžinti kariuomenę iš okupuotų teritorijų ir stengtis kurti kažkokį normalų gyvenimą šalyje. Tačiau matome, kad sprendimus priima ne besiremiantys logika ir protu, o iš proto išsikraustę žmonės.

– Jau užsiminėte apie Aziją. Ar galės Indija ir Kinija kompensuoti Rusijos energetinių išteklių paklausą po visiško naftos ir dujų embargo ES?

– Su dujomis Kinija nieko nepadarys – į ją nėra pakankamo pralaidumo dujotiekių. Planuojamas „Sibiro jėga – 2“ visu pajėgumu veikti galės pradėti tik po 10 – 15 metų, o antra – Kinija nesutinka, kad vamzdis būtų tiesiamas per Mongolijos teritoriją. Tad, apie dujas į Kiniją galima pamiršti.
Į Indiją dujos, savaime suprantama, nebus tiekiamos, nes į Indiją nusitaikė Turkmėnijos dujotiekis, kurį nori pastatyti per Afganistaną ir Pakistaną, o Rusija dujotiekiu dujų patiekti ten negali.
Kalbant apie naftą, tai Kinija dabar ima maždaug 80 milijonų tonų Rusijos naftos ir tai – maksimumas. Tad ir čia apribojimai. Riboja į tą pusę vedančių naftotiekių pralaidumas, Kazachstano naftotiekių pralaidumas, Rusijos uostų naftos krovimo pajėgumai, geležinkelių pajėgumai… Jei visa tai sudėsime, tiekimo bent kiek ženkliau padidinti nepavyks. Kinija nepakeis Europos. Indijoje su tokiais naftos tiekėjais, kaip Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos šalys, Rusijai konkuruoti labai sunku. Visų pirma, tai yra didžiulė logistinė grandinė iš Rusijos uostų į Indiją – labai brangu ką nors vežti ten. Antra, Rusija, aišku, siūlo labai dideles nuolaidas Indijai – 35$, 40$ už barelį, – tačiau Indija tiek nepaims ir Rusijai eksporto į Europą pakeisti tiekimu nei į Kiniją, nei į Indija nepavyks.

– Kam dar Rusija gali eksportuoti dujas ir naftą?

– O daugiau niekam. Šneka, kad štai, Rusija gali eksportuoti suskystintas gamtines dujas į visą pasaulį – pakrovei į tanklaivį ir pirmyn. Bet reikalas tas, kad Rusijos SGD įmonės – Jamal SPG, aktyviai jas eksportuoja. Visų pirma, yra kontraktai, o antra – dujos nepriklauso Rusijai. Tarptautiniam konsorciumui Rusija tas dujas padovanojo. Ji negauna nei mokesčių už naudingųjų iškasenų gavybą, nei eksporto muito, t.y. už tas dujas visiškai nieko negauna. Konsorciume dalyvauja Dovatek, prancūzai, kinai ramiai prekiauja rusiškomis dujomis ir gauna pelna. Tos dujos priklauso ne Rusijai, o toms kompanijoms. Tas pats vyksta ir Sachaline veikiančioje antroje suskystintų dujų įmonėje – projektas „Sachalin 2“ irgi yra tarptautinis konsorciumas. Administraciškai spaudžiant, ten įlindo Gazprom, tačiau ten dirba japonai. Schell iš ten išeina, tačiau tai irgi dujos, kurios Rusijai didelio pelno neteikia. Ten veikia ilgalaikiai kontraktai, ką nors padidinti ten neįmanoma. Todėl manau, kad jokios kitos rinkos Rusijos energijos ištekliams neatsivers ir rusiškos naftos ir dujų eksportas mažės.

– Kas galiausiai nutiks su Rusijos naftos ir dujų pramonės atšaka?

– Manau, ji, žinoma, nenumirs, tačiau labai stipriai sumažins savo įtaką. Tačiau Rusijai svarbu tai, kad kitų eksportuojamų prekių, apimtimi galinčių pakeisti naftą ir dujas, neegzistuoja.

– Ar Rusijos karinė galia priklauso nuo pinigų, gaunamų už žaliavų eksportą į Europą?

– Pastaruoju metu, stebėdamas žinias iš fronto, manau, kad absoliučiai nepriklauso nuo nieko, nes ten jau metama visiškai pasenusi technika. Žiūriu, jau tankai T-62 iš Rusijos glūdumų permetami prie Ukrainos sienos. Ir karinės pergalės, švelniai tariant, labai stipriai abejotinos. Jokiais pinigais, gaunamais iš naftos ir dujų atkurti tokios „armijos“ kovinę parengtį, manau, nepavyksta.

– Kodėl Ukraina negali nutraukti rusiškų dujų tranzito dujotiekiu į Europą?

– Yra kelios priežastys. Visų pirma, Ukrainoje esantys vamzdžiai skirti ne tik tranzitui, bet ir Ukrainos aprūpinimui dujomis. Antra, yra įsipareigojimai Gazpromui, yra kontraktas, kurį reikia vykdyti. Trečia, yra įsipareigojimai Europos šalims, kurios padeda Ukrainai atremti agresiją ir kol perka, tiekti joms rusiškas dujas. Ir dar vienas itin svarbus sumetimas – jei Ukraina nutrauks dujų tiekimą per savo teritoriją, tada Gazpromas galės sakyti europiečiams – „privalote atidaryti Nord Stream 2!“ ir tai reikš Ukrainos dujų transporto sistemos pabaigą ir pajamų praradimą ir dar daug nemalonumų, todėl ukrainiečiai tokių staigių judesių tranzito atžvilgiu daryti neskuba.

– Viktoras Černomyrdinas yra pasakęs: „mano gyvenimas praėjo naftos ir dujų atmosferoje“. Norėčiau paklausti, kada Rusijoje baigsis naftos ir dujų epocha?

– Manau, ji nesibaigs niekada, nes be naftos ir dujų nieko daugiau nėra. Na, bus tokia ūkio šaka, ji veiks, tačiau ji nedarys Rusijos pasauline naftos ir dujų valstybe. Tačiau pati ji niekur nedings – dujos bus vartojamos, naftos chemijos produktai irgi bus vartojami, ir nafta bus išgaunama, ir automobiliai važinės, kol visiškai nepereis prie elektros. Ši epocha niekada nesibaigs, tačiau pramonė labai susilpnės. Gyventi naftos ir dujų atmosferoje, manau, jau nebepavyks. Reikia statyti kitokią, šiuolaikiškesnę ekonomiką.
Pabaigai – kadaise dalyvavau tarptautinėje konferencijoje, skirtoje ekonomikai, paremtai žiniomis, o ne gamtos išteklių eksploatavimu. Štai, tikriausiai tokią ekonomiką naujame, techniškai pažangiame pasaulyje reikia kurti.

Навальный LIVE

Komentarai ()