Nauja emigracijos banga: britai geresnio gyvenimo išvyksta į Lenkiją? (23)
Jauna lenkė, rodydama į ekraną savo ofise nusišypso ir parodo: „Štai dar vienas – jie vis ateina.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atėjęs vyras prašo patarimo dėl darbo paieškos. „Prieš kelis metus tokių prašymų aš gaudavau vieną ar du per mėnesį. Dabar aš tokius prašymus gaunu visą laiką. Tai yra geros naujienos – jie visi yra laukiami.“
Kalba eina apie dar daugiau lenkų, atvykstančių į Didžiąją Britaniją ieškoti darbo ir naujo gyvenimo? Ne visai. Tiesa pasakius, tai yra britai, ieškantys darbo Lenkijoje – pastarųjų metų tendencija yra apversta aukštyn kojomis.
Kaip pasakoja Agnieszka Libura, dirbanti šalia britų konsulato Krokuvoje, daug vidurinės klasės britų, pavargusių nuo recesijos, griežto taupymo paradoksaliai patys tampa emigrantais ir vyksta į Lenkiją ieškoti geresnio gyvenimo.
Atvykę britai randa šalį, pakankamai sėkmingai atlaikusią recesiją, atvirą naujoms idėjoms ir investicijoms verslo kultūrą, visuomenę, vertinančią šeimos vertybes, pigesnį pragyvenimą ir, svarbiausia, tai, kam britai paprasčiausiai negali atsispirti – gražios moterys, praneša The Daily Mail.
Tyrimų metu paaiškėjo, kad gyvenimo kokybė Lenkijoje yra kur kas aukštesnė nei Didžiojoje Britanijoje, daugiausia dėl žemesnio nusikalstamumo ir smurto lygio ir pragyvenimo kaštų. Lenkai taip pat turi vidutinškai dešimčia dienų daugiau atostogų per metus – ir apie 200 daugiau saulėtų valandų per metus.
„Britai atvyksta čia ir būna nustebę verslo galimybėmis ir augančia vidurine klase“, – pasakoja Agnieszka. „Jei sugebi čia rasti nišą, gali labai greitai praturtėti.“
Augančią britų diasporą Lenkijoje sudaro profesionalūs viduriniosios klasės darbininkai, dirbantys didelėse tarptautiniose kompanijose, verslininkai, ieškantys savo šanso, vyrai, įsimylėję lenkes Britanijoje ir tie, kurie paprasčiausiai pamilo Lenkiją.
„Viskas dėl gyvenimo kokybės“, – pasakoja Markas Burtonas, 32 metų informacinių technologijų darbuotojas iš Notingemo, kuris praeitais metais išvyko gyventi į Krokuvą. „Aš buvau aplankęs Lenkiją kelis kartu atostogų metu ir kiekvieną kartą man patiko vis labiau ir labiau.“
„Aš galbūt galėčiau uždirbti daugiau Anglijoje, bet niekada negalėčiau mėgautis gyvenimo būdu kaip čia. Aš kiekvieną dieną vaikštau po Krokuvos senamiestį, pro gražiausius pastatus Europoje.“
„Žmonės čia draugiški, ir gyvenimo tempas lėtesnis. Architektūra pribloškia, viskas pigiau, o turguose daugybė vietinės produkcijos“, – teigia Burtonas. „Ir užtenka uždirbti trečdalį to, ką uždirbtum Britanijoje, ir gyventi gerai.“
Kol kas nėra duomenų, kiek tiksliai britų gyvena Lenkijoje, nes jiems nėra privaloma registruotis, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau akivaizdu, kad skaičiai auga. „Neabejotinai britų daugėja“, – teigia Johnas Naughtonas, įkūręs Lenkijoje verslą.
„Pripažinkime, mūsų ekonomika turi problemų, o ši yra pakankamai gyvybinga. Galimybės čia fantastiškos. Didieji Lenkijos miestai yra modernūs, tačiau vis dar galima turėti idėjų apie tai, ko čia dar nėra. Tai puiki vieta verslui.“
Einant Krokuvos gatvėmis tampa aišku, apie ką yra kalbama – švarios gatvės, mandagūs ir draugiški žmonės, puikus maistas, žemas nusikalstamumo lygis.
Pasak praeitų metų statistikos, Anglijoje ir Velse praeitais metais užfiksuoti 1 365 užpuolimai 100 000 žmonių per metus. Lenkijoje šis rodiklis tesiekia 76. Išprievartavimai: Anglija ir Velsas – 25,6, Lenkija – 5,2. Apiplėšimai: Anglija ir Velsas – 189, Lenkija – 92. Ir taip toliau. Daugelis statistinių rodiklių britams daro gėdą.
„Čia taip pat yra švariau. Kai aš atvykstu į Angliją, aš stebiuosi šiukšlėmis ant žemės. Lenkijoje kiekvienas pastatas, valstybinis ar privatus, samdosi darbuotoją, kuris išvalo sniegą, nukritusius lapus, išvalo gatves ir surenka šiukšles kiekvieną dieną“, – stebisi dar vienas Lenkijoje gyvenantis britas.
29 metų programuotoją Tomą Bucką į Lenkiją atvedė meilė. Jis vienas iš daugelio britų, įsimylėjusių lenkę. „Mes dažnai skrisdavome į Varšuvą ir atgal į Londoną. Galiausiai, mes apsisprendėme, kad reikia pasirinkti vieną gyvenamąją vietą. Man patiko Varšuva, tad mes atsikraustėme čia 2009 metais.
Ar jis kada nors grįš į Didžiąją Britaniją? „Na, niekada nesakyk niekada“, – teigia jis. „Tačiau iš to, ką aš girdžiu apie situaciją namuose, jokie pinigai manęs nepriverstų grįžti.“
