Graikų falanga prieš romėnų legioną – kokius šansus išgyventi turėjo priešakinėse linijose esantys kariai? (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Romos legionas
Tai, kad senovės Romos kariuomenė buvo tokia galinga, lėmė daugybė veiksnių. Visų pirma, svarbų vaidmenį čia atliko karinė reforma. Romos legionai turėjo kitokią karo taktiką, kuri gerokai skyrėsi nuo graikų falangos – manipulą. 107 pr. Kr. karvedžio Marijaus reformų metu manipulos buvo pakeistos į kohortas.
Manoma, kad manipula sukurta IV–III a. pr. Kr. kaip legiono padalinys suskaidant nejudrią falangos rikiuotę į manevringesnius ir lengviau valdomus kovos vienetus.
Legioną sudarė 10, vėliau – 30 manipulų, o manipulą – 2 centurijos, iš viso 60–120 žmonių. Vadai – vyresnysis ir jaunesnysis centurionai – būdavo manipulos rikiuotės šonuose. Išryškėjo specialaus skydo – scutum – reikšmė.
Manipulos sukūrimas – svarbi taktinė naujovė, leidusi kovos rikiuotėje kautis ne tik lygumose, bet ir raižytoje vietovėje (kalvose, miškuose).
Falangos nebuvimas kariams suteikė pranašumą – manevringumą, o tai labai svarbu. Be to, skirtingi padaliniai (manipulos) savo veiksmais įgijo nepriklausomybę.
Tačiau net ir šiuo atveju užpuolimas liko sėkmės raktas. Šansai laimėti didėjo priklausomai nuo legiono jėgos, stumiančios priešą. Jei pirmosiose gretose mūšis užsitęsdavo, galinės eilės pakeisdavo priešakines.
Kariuomenės rekrūtai legiono gretose visada buvo statomi į pirmas eiles. Jei po mūšio karys likdavo gyvas, tada kitame mūšyje jis jau buvo įtrauktas į 2-ąją eilę, tada į 3-ąją ir t.t. Šios rūšies taktika egzistavo tris šimtus metų.
Per tą laiką buvo surengta daugybė tūkstančių mūšių, kuriuose liko gyva ne tik visa armija, bet ir daug naujokų. Išgyvenimas šiuo atveju nepriklausė nuo eilės.
Visa tai buvo susiję su konkretaus padalinio organizavimu, kaip gerai buvo koordinuojami visos kompozicijos veiksmai, ir, žinoma, legionieriaus dešinėje esančio kito kario patirties ir įgūdžių.
Būtent šis žmogus savo skydu apsaugojo karį nuo smūgių. Jei karys buvo sužeistas, jį iškart pakeisdavo 2-osios eilės kareivis. Didžiausi nuostoliai būdavo po mūšio. Žmonės mirdavo nuo traumų, ligų, alkio ir bausmių už dezertyravimą.
