Arestovičius atskleidė taktiką, kaip Rusija galėjo iš karto sutriuškinti Ukrainą – „tai buvo mirtinas pavojus, bet jie visiški idiotai“ (1)
Rusijos okupantai galėjo tris kartus užimti Kyjivą prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovičius kalbėjo apie strateginius ir kitokius karo veiksmus.
Anot jo, visa karinė galia, kurią okupantai sukaupė prie Ukrainos sienų prieš invaziją, turėjo būti sutelkta smūgiams nuo Charkivo ir nuo Krymo iki Zaporižios.
„Jokio Kyjivo, jokių bandymų užimti Chersoną, pereiti į dešinįjį krantą. Smūgiuokite taip, kad apsuptumėte mūsų grupę JFO (angl. Joint Forces Operation) zonoje. Tada, jei būtų pavykę ir jie turėtų visas galimybes sėkmingai sutelkti pajėgas ir priemones, būtume praradę 50–60 tūkst. žuvusių ir sužeistų personalo. Tai būtų nelaimė, tai būtų labiausiai kovai parengti daliniai“, – situaciją imituoja Arestovičius.
Jeigu Rusijos kariuomenė būtų pradėjusi puolimą iš Charkivo ir Krymo į Zaporižią, Ukrainos pusė būtų patyrusi didžiulius nuostolius.
„Mes prarastume pagrindines gynybos, tiekimo, ginklų sritis. Praradus Charkivą, Chersoną, Zaporižią Dniprui iškiltų grėsmė. Ir būtume likę be Rytų Ukrainos. Įskaitant Mariupolį. Jie turėjo visas sėkmės galimybes. Bet dėl to, kad jie vienu metu įvažiavo į Kyjivą ir Chersoną, jie stipriai išplėtė savo flangus – tai juos sužlugdė“, – sakė ekspertas.
Be strategiškai nesėkmingo rusų puolimo, sugriuvo ir pasitikėjimas savimi vertinant Ukrainos vidinę situaciją ir nuotaikas visuomenėje.
„Tampo su savimi visas paradines uniformas, labai tikėdamiesi, kad čia juos sutiks su gėlėmis. Ir tokia maniera, pradinis kovos būdas – manė, kad čia bus kaip Kryme 2014 m. – kažkokios atskiros pasipriešinimo kišenės, o ten „mes nugalėsime, laimėsime, jie pasiduos“. Ši klaida jiems brangiai kainavo“, – sakė Arestovičius.
Arestovičius pridūrė, kad Rusijos kariuomenės neryžtingumas tapo lūžiu Kyjivo gynyboje.
„Neryžtingumas netoli Kyjivo jiems brangiai kainavo. Jie turėjo situaciją, kai galėjo tris kartus per mėnesį paimti Kyjivą. Bet mes juos labai sumušėme. Jie labai susikoncentravo į veiksmus Bučoje, Gostomelyje ir Irpene. Viena vertus, mes gerai kovojome, kita vertus, jie padarė kvailystes“, – reziumavo Arestovičius.
