Jei tai tiesa, artėja totalus krachas: „Rusijos kariuomenės vadai ieško kontaktų su Ukrainos spec. tarnybų vadais“ ()
Ždanovas: „Rusijos kariuomenės vadai ieško kontaktų su Ukrainos specialiųjų tarnybų vadais, kad galėtų aptarti pasidavimo sąlygas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Olegas Ždanovas naujajame interviu papasakojo, kodėl Rusijos kariuomenė pralaimi kai kuriose srityse ir kaip Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko įvykdyti sėkmingą kontrpuolimą Chersono kryptimi.
Pirmiausia ekspertas pažymėjo, kad Rusijos kariai nesiruošia gintis: jų taktika rodo, kad Rusijos kariuomenė ketina tęsti puolimą.
„Jie nesėdėjo gynyboje ir nepradėjo gilintis, nekūrė gynybos tvirtovių. Kaip suprantu, jie kaip tik ruošėsi tęsti puolimą. Arba jie tik laukė, kol bus rasti rezervai, arba bus duotas įsakymas tęsti puolimą“, – interviu kanalui „Chodorkovsky Live“ sako Olegas Ždanovas.
„Čia taip pat verta suprasti: mes inicijavome generalinio štabo žaidimą, kai Rusijos generalinis štabas manė, kad pagrindinis smūgis bus Južnobugskio kryptimi, ir atliko didelio masto pergrupavimą, perkeliant pagrindines pajėgas šia kryptimi.“
Ždanovas taip pat pažymėjo, kad pastarosiomis dienomis visi gavo atsakymą į pagrindinį klausimą: „Ar Rusijos kariai pasirengę žūti už Ukrainos žemę?
„Paaiškėjo, kad ne. Sakyčiau, tai buvo net ne atsitraukimas, o pabėgimas. Jie atsisakė visos įrangos ir ginklų. Išvažiavo sunkvežimiais, buvo net incidentų, kai iš vietinių buvo atimti dviračiai. Taip pat kilo domino efekto panika. Ukrainos kariuomenei priartėjus prie Kupensko, Rusijos garnizonas Svatove pasitraukė ir pasitraukė link Luhansko sienos arčiau Rusijos Federacijos sienos. Po jų sekė kolaborantų kolonos, kurios taip pat ketino kirsti Rusijos Federacijos sieną. Beje, Svatove Rusijos kariškiai iš gyventojų konfiskavo apie 20 asmeninių automobilių vien tam, kad pasiektų sieną. Žinoma, kad Starobilske žmonės taip pat kraunasi daiktus.“
Paklaustas, kodėl Ukrainos armija, kuri buvo daug mažesnė už Rusijos, sugebėjo priversti Rusijos kariuomenę paniškai bėgti, Ždanovas iš pradžių trumpai atsako: „Jėga yra žiniose“, o paskui tęsia:
„Jie kovoja ne pagal skaičių, o pagal įgūdžius. Ir mes tai parodėme. Daugelis ekspertų šiandien sutinka, kad Rusijos kariuomenė nėra apmokyta. Kai jie naudoja, tarkime, didelio manevro ir didelio jėgų išsklaidymo plačiame fronte taktiką, jie nesupranta, kas vyksta. Taigi chaosas ir panika: jie tiesiog šaudė iš priekio, dabar iš užpakalio, tada iš dešinės arba iš kairės. Jie nesupranta, kur yra priešas, ką daryti ir kur bėgti. Jie turi savisaugos instinktą ir kuo greičiau išvyksta.
Kariuomenė yra valstybės veidrodis. Kas pastatyta valstybėje, o tai yra diktatūra, tas pats principas yra ir kariuomenėje.“
Tuo pačiu metu Donecko kryptimi stebima kitokia situacija: ten Rusijos kariuomenė išlaiko savo kovinį pajėgumą ir aktyviai bando pulti.
„Mes ir toliau laikome gynybą Donecko kryptimi, o Rusijos kariuomenė puola. Taip yra dėl to, kad ten kaunasi samdiniai. Šios kariuomenės stuburas yra 80 % privačių karinių įmonių. Nėra teisinės atsakomybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn sutartinį karį, kuris atsisako dalyvauti karo veiksmuose – „specialioji karinė operacija“ numato savanorišką dalyvavimą. Samdiniai yra skirtingi.
Jie pasirašė sutartį su privačia įmone, ji jiems moka pinigus. Jei kas nors atsisako laikytis sutarties sąlygų, geriausiu atveju pareikalaus netesybų ir pinigų grąžinimo, blogiausiu gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už sutarties sąlygų nesilaikymą. Todėl, nepaisant nuostolių, jie ir toliau puola.
Buvo precedentas, kai Rusijos vadovybė paprašė kelių valandų paliaubų, kad surinktų žuvusiųjų kūnus iš mūšio lauko, nes jų skaičius buvo toks, kad kitas puolimas negalėjo įvykti, nes nebuvo įmanoma peržengti žuvusiųjų kūnų.“
Kalbant apie Chersono kryptį, Ždanovo teigimu, yra pasyvus kontrpuolimas.
„Ten susirinko didžiausia ir kovingai pasirengusi Rusijos Federacijos grupuotė, kuri ten buvo perkelta dėl mūsų generalinio štabo manevro nustatant pagrindinį smūgį. Karių ten yra apie 25 tūkst. Mes uždarėme juos į ugnies maišą.
Mes kontroliuojame visus logistikos kelius ir kasdien stabdome bet kokius bandymus kirsti Dnieprą. Neseniai vėl pataikėme į perėjas, kurias jie bando sukurti palei Antonivkos tiltą.
Pagrindinis smūgis nukreiptas į dešinįjį krantą, o dabar rusų kariai ten turi problemų: trūksta sviedinių, trūksta amunicijos ir kuro. Be to, visi kariai žino, kad pabėgimo kelių iš dešiniojo kranto nėra.“
Kartu ekspertas aiškina: kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo operaciją Chersono kryptimi, daugelis abejojo, klausdami, kodėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos nejuda į priekį ir nesiveržia į priekį. Šiandien ši operacija duoda vaisių.
„Vidutinio ir jaunesniojo lygio vadai patys atitraukia Rusijos kariuomenę iš fronto linijos. Kai kuriose vietovėse net keliasdešimt kilometrų. Žema moralė ir atsisakymas tęsti kovą lemia tai, kad kovotojai tiesiog pradeda palikti fronto liniją. Jei šiandien jų neatšauks, jie išvyks rytoj, bet tada bus prarasta kariuomenės kontrolė.
Šis pasitraukimas iš fronto linijos Chersono kryptimi pradėjo įgauti masinį pobūdį. Be to, iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ gavome oficialią informaciją, kad vidutinio lygio vadai ieško ryšių su Ukrainos specialiųjų tarnybų vadais, kad galėtų aptarti pasidavimo sąlygas.“
