Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė energetiniams projektams, kurie apibrėžia Visagino atominės elektrinės (VAE), elektros tinklų sinchronizacijos, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo steigimą ir veiklą. Šie teisės aktai ir atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija bus teikiami svarstyti Seimui.

Skelbta, kad iš esmės dėl energetinių projektų jau buvo sutarta penktadienį, tačiau buvo tobulinama teisinė kalba.

„VAE, SGD terminalas ir mūsų elektros ūkio sinchronizacija su Europa yra pagrindiniai šios Vyriausybės žingsniai įtvirtinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tai Lietuvai ir jos žmonėms ekonomiškai naudingi projektai, be to, tai projektai, kurie mūsų šaliai reiškia energetinio saugumo užsitikrinimą bei didesnę integraciją į Europą“, – pažymėjo premjeras Andrius Kubilius.

Premjeras A. Kubilius teigė, kad energetikos projektus reglamentuojantys teisės aktai jau pasirašyti ir keliauja į Seimą.

„Šalies energetinę nepriklausomybę galima pasiekti tik per visavertę integraciją į Europos infrastruktūrą ir sistemas. Tam būtina pabaigti ir išplėtoti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus, tapti Baltijos valstybių elektros rinkos ir bendros Europos elektros rinkos dalyviais, įgyvendinti alternatyvaus apsirūpinimo dujomis ir efektyvios dujų rinkos projektus“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Koncesijos sutartis bus pasirašoma tik pritarus Seimui

Vyriausybei pritarus Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarčiai ji keliaus į Seimą, kur turėtų būti svarstoma ir tik Seimui jai pritarus – pasirašoma. Jei koncesijos sutarčiai pritars Seimas, pasirašius koncesijos sutartį prasidės du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dol., antrojo, 18 mėnesių trukmės, - 200 mln. dol., po to tikimasi gauti galutinį sprendimą investuoti. Galutinį sprendimą investuoti planuojama padaryti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad pritarus koncesijos sutarčiai, vyks parengiamieji darbai, tai yra atominės projektavimas, kainos tikslinimas, licencijų išdavimas, o baigus projektavimą būtų daromas galutinis investicijų sprendimas. Pirmasis betonas Visagine galėtų būti liejamas 2015-ais metais, sakė jis.

VAE eksploatacijos pradžia turėtų būti 2020 – 2022 m., nors anksčiau skelbta, kad VAE darbą turi pradėti 2020 m. Skaičiuojama, kad bendra projekto suma neturėtų viršyti 5 mlrd. eurų arba 17 mlrd. Lt. Lietuvos siekis yra turėti 38 proc. elektrinės akcijų, o tai reiškia šalies investiciją į projektą apie 6 mlrd. Lt (kai kuriais vertinimais ši suma per 10 metų gali padidėti iki 10 mlrd. Lt).

Koncesijos sutartyje numatoma, kad Lietuvos investuotojas valdys 38 proc. visų naujos planuojamos elektrinės bendrovės akcijų, strateginis investuotojas - 20 proc., Latvijos "Latvenergo" 20 proc., o "Eesti Energia" - 22 proc.

„Visagino atominės elektrinės projektas yra didžiausia numatoma investicija nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, iš jos tikimės ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir grąžos. Tam esama ir būsimos Vyriausybės privalo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką, kuri nesudarytų esminės rizikos valstybės skolos lygiui,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7 – 10 ct už kilovatvalandę, tačiau dar 10- 15 ct už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Numatoma, kad paskolos bus visiškai grąžintos per 18 metų, iki 2038-2040 metų.

Ūkio ministras Rimantas Žylius atkreipė dėmesį, kad VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas, projektas generuos svarią investicijų grąžą, o taip pat ir stipriai prisidės prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto padidėjimo. „VAE – tai iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 17,3 mlrd. Lt, iš jų 10 - 14 mlrd. Lt sudarys tiesioginės užsienio investicijos“, – sakė ūkio ministras.

"Šiai Koncesijos sutarciai, iskaitant ginčų sprendimo tvarką ir arbitražą ir bet kuriems su ja susijusiems arba dėl jos kylantiems nesutartiniams įsipareigojimams yra taikoma Anglijos teisė", - dėstoma Koncesijos sutartyje.

Visuomenė galės įsigyti planuojamos Visagino atominės elektrinės obligacijų, tačiau šis finansinis instrumentas dar nėra sukurtas – tik numatytas.

Visą informaciją apie energetinius projektus ir koncesijos sutartį PDF formatu rasite Energetikos ministerijoje.

Svarstys įstatymus dėl SGD terminalo ir sinchronizacijos

Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų milžino "Gazprom" tiekiamoms dujoms.

Skelbta, kad prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiūlius atsisakyti idėjos iki 20 proc. būsimo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo akcijų parduoti užsienio investuotojams, Energetikos ministerija Vyriausybei teikė atnaujintą SGD terminalo įstatymo projektą, kuriame nebeliko nuostatos iki penktadalio būsimojo terminalo operatoriaus akcijų perleisti įrangos ar dujų tiekėjams. Projektas numato, jog valstybė valdys ne mažiau kaip du trečdalius terminalo akcijų. Anksčiau jame buvo įrašyta, kad valstybė valdo ne mažiau kaip pusę akcijų.

Planuojama, kad SGD terminalas pirmąjį dujovežį priims 2014 metų gruodį, jei terminalas bus pastatytas prie Kiaulės Nugaros. SGD terminalo prie Kiaulės Nugaros statybų preliminari kaina – 700 mln. Lt. Numatoma, kad pirmuosius 10 metų didžiąja dalimi valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" SGD terminalą nuomosis, o vėliau, įgijusi patirties, galės išsipirkti.

„Klaipėdos nafta“ „Suskystintų gamtinių dujų plaukiojančiosios saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimo“ tarptautinio pirkimo laimėtoja pripažino tarptautinę norvegų kompaniją „Höegh LNG“ su kuria vėliau pasirašyta sutartis.

Sinchroniškai prisijungti prie Vakarų Europos sistemos Lietuva planuoja 2020 m. ir iki to laiko į sinchroninį prisijungimą teks investuoti apie 173 mln. litų, pagrindinės sąnaudos bus skirtos elektrinių modernizavimui, tinklų su Rusija ir Baltarusija sujungimui ir galimybių studijoms.

Sinchronizacija yra sujungtų elektros sistemų darbas vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu, o šio proceso tikslas – perorientuoti Baltijos šalių elektros valdymo sistemą į Vakarus, tapti Europos elektros sistemos dalimi ir atsiriboti nuo Rusijos įtakos elektros energetikoje.

Baltijos šalių ir Europos elektros sistemas planuojama sujungti iki 2020 m. Šiemet balandį Vyriausybė įgaliojo įgyvendinti šį projektą „Litgrid“.

Komentarai (0)