M50 „Daiktas“ - šis prieštankinis ginklas buvo toks primityvus, kad užtaisinėtojui tekdavo dirbti lauke ()
Pirmasis pasaulinis buvo pirmasis karas, kurio mūšio lauke pasirodė tankai. Jų pirmasis pasirodymas buvo gana efektyvus – nes prieštankinių tuomet priemonių nebuvo. Per Antrąjį pasaulinį kartą tankai jau pasirodė visa savo galia, tačiau atsirado ir prieštankinės priemonės, pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak jo, iš pradžių tai buvo paprasti kinetiniai sviediniai, kurie naikindavo tankus pramušdami šarvus. Tačiau tobulėjant šarvams, prieštankiniai sviediniai tapo nebeefektyvūs. Todėl atsirado prieštankinės raketos, kurios buvo lengvesnės, efektyvesnės ir lankstesnio panaudojimo mūšio lauke.
D. Antanaitis pasakoja, kad pasibaigus Antrajam pasauliniui ir prasidėjus Šaltajam karui, Sovietų Sąjunga stipriai vystė savo tankų pajėgumus – kad galėtų dideliu tankų kiekiu užimti likusią Europos dalį – Vakarų Europą. „Tačiau karo nukamuotai Europai padėjo amerikiečiai. Būtent jie buvo toji užtvanka, kuri sulaikė komunistinio teroro bangą nuo likusios laisvos Europos dalies užtvindinimo“, – teigia atsargos majoras.
Pasak jo, 1950 metais pagal JAV kariuomenės reikalavimus buvo sukurta naujoji vikšrinė savaeigė prieštankinė sistema „M50 Ontos“. „Ontos“ – tai neoficialus sistemos pavadinimas, kuris graikiškai reiškia „daiktas“. Ant vikšrinio šarvuoto transporterio važiuoklės buvo sumontuotas piramidės formos kėbulas su 6 vienetais 106 mm prieštankiniais beatšliaužiais pabūklais M40A1. 4 viršutiniai pabūklai turėjo papildomai pritvirtintus M8C šautuvų vamzdžius. Šautuvų vamzdžiai buvo skirti atlikti pirmą šūvį paprastu šoviniu, kuriuo būtų nustatomas atstumas iki taikinio – bei būtų atliktas vamzdžio nutaikymas prieš šaunant prieštankinę raketą“, – aiškina D.Antanaitis.
Jis pasakoja, kad M50 sistemą valdė 3 kariai, kurie 8,5 tonos šarvuotos transporto priemonės viduje buvo apsaugoti 13 mm storio šarvais. M50 galėjo važiuoti maksimaliu 48 km/h greičiu.
„Kad pertaisytų raketas, užtaisytojas turėjo palikti kovos mašiną ir užtaisyti vamzdžius atvirame lauke, neapsaugotas nuo priešo ugnies. M50 sistema su savimi gabeno 18 vienetų raketų ir galėjo iššauti 6 raketas iš 6 vamzdžių vienu metu – arba po vieną. Taip pat 106 mm prieštankiniai beatšliaužiai pabūklai galėjo būti naudojami nuėmus juos nuo transporto platformos ir pastačius ant žemės“, – teigia ginkluotės entuziastas.
Anot jo, baigus M50 sistenos bandymus, JAV sausumos pajėgos nusprendė, kad 4x4 visureigis „Jeep“ yra tinkamesnė platforma beatšliaužiams pabūklams – bet JAV jūrų pėstininkai liko prie „standartinės“ M50 sistemos, kurią pirmą kartą kovos veiksmuose panaudojo Dominikos Respublikoje. 1968 metais šios savaeigės prieštankinės sistemos intensyviai kovojo Vietnamo miestų mūšiuose. Dar vėliau M50 su skeveldrinėmis raketomis gynė jūrų pėstininkų bazės apgultį Khe Sanh‘e Vietname.
1970 metais, po kupinos kovų tarnybos, sistema M50 buvo išleista į atsargą.
