Praėjusią savaitę Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ nutraukus pasipriešinimą ir pasidavus, daugybė žmonių pagaliau lengviau atsikvėpė – didvyriškai rusų kariams priešinęsi gynėjai išsaugojo savo gyvybes. Pasaulį apskriejo vaizdai, kaip evakuojami sužeistieji, o Rusijos kariai ieškodami ginklų tikrina pasidavusių ukrainiečių daiktus. Nors viliamasi, kad Rusijos kontroliuojame teritorijoje esantys Ukrainos kariai jau netrukus turėtų būti iškeisti į rusų karo belaisvius, panašu, kad egzistuoja ir kitas, kur kas niūresnis scenarijus.

Koks likimas laukia „Azovstal“ gynėjų? Apie tai savo „Youtube“ kanale kalbėdamas profesorius, politikos analitikas ir publicistas Valerijus Solovėjus tikina, kad viskas nėra taip paprasta.

Ant jo, apie 2 tūkst. „Azovstal“ gynusių karių paėmimas į nelaisvę – kol kas didžiausia Rusijos pasiekta sėkmė, tiek karine, tiek tiek ir simboline prasme. Tačiau šis pasiekimas jokiu būdu dar nereiškia strateginio lūžio vystančiame Rusijos ir Ukrainos kare.

Kalbant apie Rusijos kariuomenės į nelaisvę patekusių karių likimą, būtina paminėti, kad „Azovstal“ gynė ne tik legendomis apipintas atskirasis specialiosios paskirties „Azov“ pulkas bet ir savanoriai, policininkai, pasieniečiai, Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-oji brigada, 36-oji atskiroji jūrų pėstininkų brigada.

Pasak politikos analitiko V. Solovėjaus, labai tikėtina, kad pulko „Azov“ kariais bus bandoma pasinaudoti siekiant pateisinti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, ypač vieną Kremliaus propagandistų garsiai kartojamų tikslų „denacifikaciją“.

„Rusijos propaganda skelbia, kad „Azovas“ – nacistų pulkas, jo veikla Rusijoje formaliai uždrausta. Todėl labai tikėtina, kad šios, Rusijos požiūriu vertinant „neteisėtos karinės formuotės“ nariams bus surengtas viešas teismo procesas“, – sako profesorius V. Solovėjus, panašu, turintis gerai informuotų šaltinių Kremliuje.

Jis pastebi ir itin didelę šio proceso propagandinę svarbą. Juk Kremlius karą prieš Ukrainą pradėjo kalbėdamas apie būtinybę „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ šalį. Propagandos ruporai nuolatos kartoja jau anksčiau sukurtą absurdišką naratyvą apie Ukrainą neva užvaldžiusius nacius, nors jos prezidentas – žydas.

„Viešo teismo proceso metu pasauliui bus pasakyta: „štai jie, nacistai“, – sako V. Solovėjus bei pastebi, kad šiuo procesu tikriausiai bus bandoma pagrįsti Kremliaus sprendimą pulti Ukrainą.

Kas laukia kitų, „Azov“ pulkui nepriklausančių „Azovstal“ gynėjų: karių, policininkų, savanorių? Politikos analitiko vertinimu, greičiausiai jie bus iškeisti į ukrainiečių nelaisvėn patekusius Rusijos karius, o lemiamą žodį tars Vladimiras Putinas.

„Kada tai įvyks – sunku pasakyti. Tai klausimas, kurį asmeniškai spręs Rusijos federacijos prezidentas, vadovaudamasis politine konjunktūra. Iškeis belaisvius jis tik tada, kai tame matys naudą sau“, – sako profesorius V. Solovėjus.

Vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę šalį sukėlė padarinių, jaučiamų visame pasaulyje. Šiuo metu ypač nerimaujama dėl galimos maisto trūkumo krizės, ypač Afrikoje.

Maskva tokią padėtį paaiškina dėl įsiveržimo jai paskelbtomis tarptautinėmis sankcijomis. Tuo metu Vakarai teigia, kad maisto produktų deficitą daugiausia nulemia Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada.

„Maisto problemą reikia spręsti kompleksiškai, įskaitant Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams taikomų sankcijų atšaukimą“, – sakė rusų užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

Tačiau D. Kuleba paragino Vakarus nepasiduoti.

„Tai akivaizdus šantažas. Geresnio šantažo pavyzdžio tarptautiniuose santykiuose nerastumėte“, – Davose kalbėjo ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Praėjusią savaitę Kyjivas įsakė likusiems Ukrainos kariams, tebesantiems apsiaustoje Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, nutraukti kovą, penktadienį sakė įstrigusiems daliniams vadovaujančio pulko vadas.

„Aukštesnioji karinė vadovybė davė įsakymą gelbėti mūsų garnizono karių gyvybes ir nutraukti miesto gynybą“, – sakė pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše.

Jis nurodė, kad „vyksta procesas“, siekiant iš gamyklos komplekso išvežti žuvusius karius.

Ištisas savaites milžiniškoje plieno gamykloje užblokuoti kariai tapo nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Šie komentarai pasirodė Maskvai pareiškus, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 908 gamykloje įstrigę Ukrainos kariai.

D. Prokopenka teigė, kad dabar prioritetas yra išgabenti žuvusiuosius iš komplekso.

„Nuolat akcentavome tris mums svarbias sąlygas: civiliai, sužeistieji ir žuvusieji“, – kalbėjo jis.

Per JT vadovaujamą operaciją iš požeminių gamyklos tunelių buvo evakuoti civiliai, o D. Prokopenka sakė, kad sužeistiems kariams buvo suteikta pagalba.

Jis sakė, kad liko tik „nužudyti didvyriai“.

„Tikiuosi, kad netrukus šeimos ir visa Ukraina galės garbingai palaidoti savo karius“, – kalbėjo jis.

Ukraina tikisi karius iš „Azovstal“, kurie dabar yra Maskvos rankose, iškeisti į rusų belaisvius.

Kodėl Putinui reikėjo užimti „Azovstal“?

Kiek anksčiau buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas Delfi TV laidoje „Iš esmės“ sako, kad laikosi pozicijos nekritikuoti Ukrainos vadovybės sprendimų, tačiau, anot jo, „Azovstal“ situacija įeis į istoriją.

„Yra toks karinės vadovybės įsakymas. Didžioji dalis karių, gynusių Mariupolį, pasidavė, vykdė įsakymą, ir, manau, ši beveik tris mėnesius besitęsianti epopėja dėl Mariupolio gynimo ir „Azovstal“ įeis į karinių vadovėlių aukso fondą. Ji bus studijuojama, jos reikšmė ir simboline, ir karine prasme yra labai didelė. Aš laikausi tokio asmeninio nusiteikimo nekritikuoti Ukrainos karinių sprendimų, nes jie paremti kareivių žūtimis. Kas aš toks, kad leisčiau sau jais abejoti, neturėdamas visos informacijos ar kaip nors juos dar ir kritikuoti“, – pokalbio pradžioje sakė P. Vaitiekūnas.

Laidoje paklausta, kodėl Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui taip reikėjo užimti „Azovstal“. Marius Janukonis, buvęs ambasadorius Ukrainoje, tikina, kad „Azov“ bataliono sunaikinimas, palaužimas Kremliui turi didžiulę reikšmę.

„Manau, kad pačio Mariupolio užėmimas ir konkrečiai „Azov“ bataliono ar būrio sunaikinimas, palaužimas Kremliui turi didžiulę reikšmę – ir strateginę, ir simbolinę. Putinas tokiu atveju galėtų paskelbti, kad užėmė Mariupolį, didelį miestą Donbase. Tai jis galėtų pateikti kaip didelę jo pergalę vidaus rinkai, jo nuomone. O „Azov“ faktorius turi didžiulę reikšmę Kremliaus ideologijai, nes, kaip žinome, visas karas pagrįstas denacifikacija ir kova su naciais. Kremliaus akyse šis batalionas yra naciai, kas yra netiesa“.

„Ta pergalė Maskvai yra išties abejotinos vertės mūsų akyse, bet Putinui tai gali būti tai, ką jis gali pateikti savo vidaus auditorijai kaip svarų, jo nuomone, pasiekimą“, – sako M. Janukonis.

Koks likimas laukia šių karių?

Buvęs ambasadorius sako, kad Mariupolio paėmimas iš Rusijos pareikalavo didžiulių kaštų.

„Be abejonės tai buvo didvyriška gynyba, didvyriška Mariupolio gynėjų gynybą, kuri privertė Rusiją mesti didžiules pajėgas Mariupolio paėmimui dėl jau paminėtų strategiškų pasekmių. Tuo būdu Ukraina galėjo nukreipti Rusijos dėmesį nuo kitų svarbių vietų“, – sako M. Janukonis.

Esminis klausimas, kuris dabar yra keliamas – koks likimas laukia šių karių?

„Nelaisvė, pseudoteismai, bus išnaudojami Rusijos propagandai ir taip toliau. Gal kažkam pasiseks būti išmainytiems į Rusijos karius, paimtus į nelaisvę ir jie sugrįš į Ukrainą“, – sakė P. Vaitiekūnas.

„Šis tikslas (išgelbėti gyvybes), matyt, iš dalies pasiekiamas. Mes negalime iki galo prognozuoti Rusijos veiksmų. To, kaip jie elgsis su belaisviais – ar jie apsiribos tik teismu, ar gali būti kažkokių drastiškesnių veiksmų ir gal tragiškų įvykių, bet iš tikrųjų pamatysime“, – sako M. Janukonis.

Anot jo, visa pastarųjų savaičių situacija yra itin jautri ir sudėtinga, nepaisant to, turime pasitikėti Ukrainos vadovybės sprendimais.

Komentarai ()