Nuo šių metų rugpjūčio 31 d. ES šalyse bus uždrausta prekiauti matinėmis 15, 25, 40, 60, 75 ir 100 W galios kaitrinėmis elektros lemputėmis. Tai reiškia, kad daugumos europiečių namų apšvietimo laukia esminės permainos.

Nors apie tai, kad nuo šio rugsėjo iš prekybos bus išimtos 80 W ir didesnės galios kaitrinės elektros lemputės, Europos Sąjungos šalyse buvo skelbta iš anksto ir gana plačiai, žinia, kad nuo rudens taip pat nebus galima įsigyti mažesnės galios matinių lempučių, daugelį vartotojų užklupo netikėtai. Nuo rugsėjo mažmeninės prekybos įmonės nebegalės iš tiekėjų nusipirkti bet kokio tipo matinių kaitrinių elektros lempučių, skelbia britų dienraštis „Daily Telegraph“. Šis draudimas galioja ir įprastinėms 100 W bei 60 W matinėms lemputėms, ir žvakių ar golfo kamuoliuko formos 25 W ir 40 W lempelėms, kurios naudojamos specialiuose šviestuvuose.

Skaidrios 100 W galios kaitrinės lemputės taip pat tuo pačiu metu dings nuo prekystalių, tačiau mažesnės galios skaidriąsias lemputes ES rinkos priežiūros institucijos planuoja pašalinti iš rinkos tik iki 2012 m.

Draudimais naudoti energiją švaistančias kaitrines elektros lemputes Europos Komisija stengiasi priversti vartotojus pereiti prie energijos požiūriu efektyvesnių fluorescencinių ir halogeninių šviesos šaltinių. Šių metų kovo 16 d. ES ratifikavo direktyvą, nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. draudžiančią gaminti ir pardavinėti 15 – 100 W matines ir skaidrias kaitrines lemputes. Pranešama, kad kai kurie didieji elektros lempučių gamintojai, tarp jų „Philips“, GE, „Osram“ ir „Sylvania“, nutrauks šių tipų lempučių gamybą dar gerokai anksčiau, nei numato direktyva.

Pasak dienraščio, tai, kad apie tradicinių matinių lempučių uždraudimą plačiajai visuomenei buvo pranešta tik likus 5 mėnesiams iki jo įsigaliojimo, sukėlė didelę vartotojų ir mažmeninės prekybos įmonių atstovų kritikos bangą – jie tvirtina, kad toks perėjimas prie efektyvesnių šviesos šaltinių yra pernelyg skubotas. Be to, pasak jų, kaitrinių lempučių alternatyvos yra brangios ir „neadekvačios“. Daugeliui vartotojų nepatinka jų skleidžiamos šviesos „spalva“ ir ryškumas, be to, kai kurios iš jų neveikia su šiuolaikiniuose šviestuvuose naudojamais reostatais.

„Pastebėjome, kad žmonės pradėjo kaupti matinių lempučių atsargas. Daugeliui jos patinka dėl „minkštesnės“ šviesos“, - dienraščiui sakė „Ryness“ apšvietimo technikos parduotuvių tinklo savininkas Jamesas Shortridge‘as. O „D&G Hardware“ parduotuvės Vinčesteryje (Hempširo grafystė) savininkas Tony Robertsas pastebėjo, kad naujosios elektrą taupančios lemputės nelabai tinka vyresniojo amžiaus žmonėms. „Daugumai jų atrodo, kad tokios lemputės yra per ryškios, jiems patinka išsklaidyta šviesa“, - sakė jis.

D. Britanijos vyriausybės teigimu, matinės lemputės bus uždraustos pirmiausia dėl to, kad jos labiausiai iš visų kaitrinių elektros lempučių švaisto energiją.

Savo ruožtu šios šalies Apšvietimo technikos asociacijos atstovas tvirtina, kad gyventojams neverta kaupti įprastinių elektros lempučių atsargų. Pasak jo, vartotojai ilgainiui supras, kad alternatyvūs šviesos šaltiniai mažina apšvietimo išlaidas, o energiją taupančių lempučių šviesos kokybė tokia pat, kaip ir kaitrinių elektros lempučių, rašo „Daily Telegraph“.

Specialisto komentaras

Europos Komisijos skaičiavimais, naujoji priemonė padės sutaupyti tiek elektros energijos, kiek jos per metus suvartoja 11 mln. vidutinių statistinių ES namų ūkių arba pagamina dešimt 500 megavatų galios jėgainių. Briuselis taip pat nurodo, kad įgyvendinus šią programą bus išmetama 15 mln. tonų mažiau anglies dvideginio, o namų ūkių sąskaitos už elektrą gali sumažėti apie 50 eurų per metus. Tokie Europos Komisijos planai britus jau įkvėpė kaupti kaitrines lemputes. Ar to imtis turėtume ir mes, kokia tikroji tokio pakeitimo nauda žmogui ir gamtai? Apie tai naujienų portalui 15min.lt papasakojo Lina Užšilaitytė, VĮ Energetikos agentūros Energijos efektyvumo ir taupymo skyriaus vedėja.

Ar į naudą šitas pakeitimas? Ar tai naudinga ir žmogui, ir gamtai?

Apskaičiuota, kad Bendrijoje 2007 metais suvartota 112 TWh energijos. Gaminant tokį elektros energijos kiekį į aplinką išmetama 45 Mt CO2. Nesiimant konkrečių priemonių prognozuojama, kad 2020 metais energijos vartojimas padidės iki 135 TWh. Numatoma kad iki 2020 m. energijos vartojimas produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, sumažės apie 39 TWh.

Ar tikrai kaitrinių lempučių žala yra tokia didelė, kad jas reikia keisti fluorescencinėmis?

Apskaičiuota, kad naudojamose nekryptinėse buitinėse lempose 2007 m. buvo 2,9 tonos neperdirbamo (gyvavimo pabaigoje) gyvsidabrio. Jei nebus imtasi specialių priemonių, prognozuojama, kad neperdirbamo gyvsidabrio kiekis naudojamose lempose didės ir 2020 m. pasieks 3,1 tonos, tačiau įrodyta, jog gyvsidabrio kiekį įmanoma gerokai sumažinti. Nustatant energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, bus sumažintas gyvsidabrio išmetimo kiekis.

Dėl ekologinio projektavimo reikalavimų neturėtų sumažėti gaminių funkcionalumas ar neturėtų būti padarytas neigiamas poveikis sveikatai, saugai ar aplinkai. Pabrėžtina, kad nauda, gauta sumažinus gaminių suvartojamos elektros energijos kiekį, turėtų būti didesnė už galimą papildomą poveikį aplinkai (jeigu jis būtų), padarytą gaminant gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas.

Didžiojoje Britanijoje žmonės ėmė kaupti kaitrinių lempučių atsargas. Ar verta tai daryti? Kiek žmogus vidutiniškai galės sutaupyti naudodamas fluorescencines lemputes?

Lemiamas faktorius, dėl kurio teikiama pirmenybė fluorescencinėms lemputėms, yra ilgaamžiškumas ir mažesnės elektros energijos sąnaudos, palyginti su kaitrinėmis lempomis. Kaitrinių lempų ilgaamžiškumas – 800–1000 val., tuo tarpu CFL – nuo 4000–14 000 val. Vienodo šviesos srauto dydžiui generuoti fluorescencinė lemputė sunaudoja 5 kartus mažiau elektros energijos nei kaitrinė. Taigi energetinė nauda akivaizdi.

Ekonominę naudą galite paskaičiuoti. Fluorescencinės lemputės yra nuo kelių iki keliolikos kartų brangesnės – viskas priklauso nuo lemputės savybių, gamintojo ir pan. Priimant, kad viena fluorescencinė lemputė veiks 8000 val. (lemputės parametrus nurodo gamintojas), kad veiktų tą patį laiką, jums reikės 8 kaitrinių lempučių. Per 8000 val. 100 W kaitrinė lemputė sunaudos 800 kWh elektros energijos, o tai kainuos apie 296 Lt, jeigu skaičiuotume pagal dabartinę elektros energijos kainą (37 cnt/kWh). Fluorescencinės lemputės jums pakaks 20 W galios. Ji per 8000 val. sunaudos 160 kWh ir tai kainuos 59 Lt. Išvadas darykite patys.

Ar fluorescencinės lemputės nėra kenksmingos regėjimui, apskritai sveikatai? Naujausi tyrimai joms nepalankūs. Teigiama, kad lemputėse esantis gyvsidabris skleidžia žmogaus sveikatai pavojingus ultravioletinius spindulius. Taigi kuri blogybė mažesnė?

Vertinimai dėl šių lempučių poveikio sveikatai yra nevienareikšmiški Nesu šios srities specialistė, todėl negaliu komentuoti, kiek vieni ar kiti vertinimai yra teisingi.

Ar lempučių gamintojams nebus sunku nutraukti kaitrinių lempučių gamybą?

Gamintojai turės persiorientuoti, bet tam skiriamas pereinamasis laikotarpis. Kaitrinių lempučių numatyta atsisakyti 2012 m. Nereikalaujama tuoj pat nutraukti visų lempučių gamybos.

Jau girdisi žmonių ketinimų atsivežti kaitrinių lempučių iš, tarkim, Baltarusijos. Ar gali atsirasti nelegalios prekybos apraiškų? Ką apie tai manote?

Visko gali būti. Šito klausimo nekomentuosiu.

Komentarai (20)