Pasak žurnalistų, Maskva mano, kad jei europiečiai pradės šalti savo namuose, jų vyriausybės turės nustoti remti Kyjivą, kad gautų rusiškų dujų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lažinasi, kad sparčiai kylančios energijos kainos ir galimas dujų trūkumas žiemą įtikins Europą pasirašyti paliaubas su Ukraina Rusijos sąlygomis.

Apie tai rašo „Reuters“, remdamasis dviem Kremliui artimais šaltiniais.

Pasak jų, Rusijos elitas mano, kad tai vienintelis būdas pasiekti taiką, atsižvelgiant į tai, kad Kyjivas neketina derėtis tol, kol Rusijos kariuomenė nepaliks visos Ukrainos teritorijos.

Savo ruožtu Maskva nori taikos sutartimi užtikrinti naujas okupuotas teritorijas ir visą Donbasą, taip pat įpareigoti Kyjivą išlaikyti karinį neutralumą.

„Turime laiko, galime palaukti“, – sakė vienas iš žurnalistų pašnekovų. – „Europiečiams bus sunki žiema. Galime sulaukti protestų, riaušių. Kai kurie Europos lyderiai turėtų gerai pagalvoti, prieš toliau remdami Ukrainą ir nuspręsdami, ar atėjo laikas susitarti“.

Antrasis šaltinis teigė, kad Maskva mano, kad Europos vienybė jau byra, ir tikisi, kad prasidėjus šaltiems orams šis procesas paspartės.

Tuo pačiu metu oficialūs JAV pareigūnai anonimiškai žurnalistams sakė kol kas nematantys ženklų, kad Vakarų parama Ukrainai susvyruotų.

Leidinys pažymi, kad geopolitinė Rusijos ir Vakarų konfrontacija energijos kainas pakėlė iki rekordinių aukštumų. Europos Sąjunga uždraudė Rusijos anglių importą ir patvirtino dalinį žalios naftos importo draudimą, kad nubaustų Maskvą už karo pradžią. Rusija į tai atsakė smarkiai sumažindama dujų eksportą į Europą. Kaip dujų tiekimo mažinimo priežastį Kremlius įvardija technines problemas, Vakarų sankcijas ir kai kurių šalių atsisakymą mokėti rubliais. Tuo pačiu Rusijos vadovybė neigia, kad dujos jai tapo politinio šantažo įrankiu.

Europos vyriausybės ieško alternatyvių dujų šaltinių ir diegia energijos taupymo priemones, tačiau tik nedaugelis energetikų tiki, kad tokiu būdu jos galės patenkinti visus savo poreikius.

„Žinoma, Kremlius tikisi, kad prarasime susidomėjimą karu dėl mūsų pačių vidurio kadencijos rinkimų Amerikoje. Didžioji Britanija ieško naujo ministro pirmininko, Vokietija mirtinai nerimauja dėl dujų“, – sakė amerikiečių generolas, buvęs JAV armijos pajėgų Europoje vadas. „Karas yra logistikos ir valios išbandymas. Bus testas, ar mes Vakaruose pranoksime Kremliaus valią? Manau, kad tai bus problema“.

Amerikos administracija mano, kad V. Putinas vis dar nori pasiekti pirminį tikslą – užgrobti Kyjivą. Kartu jie nemato ženklų, kad rusai būtų pasirengę deeskaluoti situaciją, ir tiki, kad karas užsitęs.

Nuo ko priklauso sėkmė?

Rusijos ir Ukrainos kariuomenės jau seniai dalyvauja sekinančiame kare ir nė vienai iš jų kol kas nepavyko pasiekti lemiamo persilaužimo. Lenkų karo analitikas Konradas Muzyka įsitikinęs, kad karą laimės tas, kuris frontuose galės smarkiai padidinti karinės technikos ir darbo jėgos kiekį.

Tačiau kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo labiau kyla nesutarimų tarp Vakarų ir Ukrainos pavojus dėl augančių kuro, dujų, elektros ir maisto kainų.

„Visi ekonominiai rodikliai dabar tampa neigiami. Bus sunkiau motyvuoti žmones, drebančius savo butuose, susitaikyti su sunkumais, jei nebus matoma, kad Ukraina laimi“, – sakė Neilas Melvinas, Londone dirbantis ekspertų grupės „RUSI“ analitikas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Tony Brentonas taip pat mano, kad Vakarams kada nors gali tekti „stumti ukrainiečius į gana nepatogius kompromisus“, nebent Kyjivas pasieks persilaužimą fronte.

Tačiau kariškiai ne taip pesimistiškai vertina ukrainiečių perspektyvas.

„Manau, kad Rusijos logistikos sistema nusilpo ir artimiausiu metu nepagerės“, – sakė generolas B. Hodgesas.

Tačiau, anot B. Hodgeso, pagrindinė to sąlyga yra Vakarų, vadovaujamų JAV ir JK, pažadų remti Ukrainą įvykdymas.

Rugpjūčio 23 d., po Krymo platformos viršūnių susitikimo rezultatų, 60 delegacijų iš skirtingų šalių pažadėjo paramą Ukrainai iki jos pergalės.

Komentarai (1)