[Karšta tema] Kodėl Vokietija nesiunčia ginklų Ukrainai? Paslaptys slypi sudėtingoje šalies istorijoje ir viename prieštaringame energetiniame projekte (Foto, Video) (13)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yra ir kita Vokietijos nenoro siųsti ginklus priežastis – daugelis čia tiesiog netiki, kad ginklų siuntimas išspręs krizę.
Scholzo užsienio reikalų ministrė, žaliųjų politikė Annalena Baerbock pabrėžia, kad Vokietija yra finansinė donorė Ukrainai ir mano, kad tai yra veiksmingiau nei ginklų siuntimas.
Kancleris Scholzas palankiai vertina dialogu pagrįstą požiūrį, kurio laikėsi jo pirmtakė Angela Merkel, kuri kartu su Prancūzijos prezidentu Macronu prisidėjo prie vadinamojo Normandijos formato, pagal kurį Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija siekė įvesti paliaubas Rytų Ukrainoje, kūrimo. Tikimasi, kad tas pats formatas veiks ir dabar.
Nilsas Schmidtas, kanclerio socialdemokratų atstovas užsienio reikalams, sako, kad „Prancūzija ir Vokietija yra tarpininkės, ir aš manau, kad nėra labai tikslinga tarpininkaujančiai šaliai siųsti ginklus į Ukrainą, vienai konflikto šaliai, nes mes stengiamės skatinti diplomatinį sprendimą“.
O Vokietijai tinka tokia diplomatija. Kancleris Scholzas gali neturėti Merkel įtakos prezidentui Putinui. Tačiau dėl jų istorijos Vokietijos santykiai su Rusija skiriasi nuo daugelio kitų Vakarų šalių.
Ten verslą vykdo tūkstančiai Vokietijos firmų. Daugelis vokiečių, įskaitant Angelą Merkel, užaugo už geležinės uždangos, mokykloje mokėsi rusų kalbos. Jos sugebėjimas reguliariai bendrauti su Vladimiru Putinu, kai kiti lyderiai negalėjo, dažnai buvo siejamas su jų bendra gyvenimo komunistiniuose Rytuose patirtimi.
Abiejų šalių ekonominiai ryšiai bene prieštaringiausiai yra įkūnyti dujotiekyje „Nordstream 2“, kuris, jei pradės veikti, padvigubintų rusiškų dujų, patenkančių į Europą per Vokietiją, kiekį.
Kancleriui Scholzui daromas spaudimas nutraukti projektą taikant sankcijas Rusijai. Tai, kad jis dar to nepadarė, yra Vokietijos savanaudiškumo simbolis, teigia kritikai.
Tai skaudi tema jo vyriausybei. Už jo stovi partiečiai socialdemokratai, teigiantys, kad dujotiekis yra privatus ekonominis projektas. Tačiau jo koalicijos partneriai sako, kad tai politinis projektas, o žalieji labai norėtų projekto atsisakyti.
M. Scholzas nurodė, kad jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, bus svarstomos visos galimybės, įskaitant dujotiekio projekto sustabdymą. Tačiau kancleris nenuėjo toliau, kai kuriuos paskatindamas susimąstyti, ar istorija jį įvertins kaip gudrų, ar silpną ir dvejojantį.
O kol kas, Vladimirui Putinui bandant Vakarų nervus, Vokietijai kyla esminių klausimų dėl savo pacifistinių instinktų.
Net Merkel eros pabaigoje vis daugėjo raginimų Vokietijai prisiimti svarbesnį karinį vaidmenį pasaulinėje arenoje.
