Rusijoje nėra žmonių, kurie pultų Suomiją. Tūkstančiai Rusijos karių iš šiaurinių bazių išsiųsti į Ukrainą. Dauguma jų yra pustuštės.

Suomijos įstojimas į NATO gali lemti, jog ženkliai padaugėtų Rusijos technikos pasienyje. Tačiau dėl Ukrainoje patirtų nuostolių tai gali užtrukti.

Apie tai pranešė „Yle“ (čia rasite ir palydovų nuotraukas).

Rusijos ginkluotosios pajėgos turi daugiau nei dešimt garnizonų (įgulų) ir bazių netoli Suomijos. Be kita ko, yra dvi brigados, besispecializuojančios Arkties sąlygomis, nauji naikintuvai ir raketos „Iskander“.

Tačiau, pasak karinio eksperto Marco Eklundo, kuris daugiau nei 20 metų stebi Rusijos ginkluotąsias pajėgas, jie niekaip negalėtų panaudoti netikėtai atakai prieš Suomiją šių pajėgų.

Netoli Alakurti kaimo yra 2000 karių dalinys, kuris buvo apmokytas Arktyje. Tai viena iš svarbiausių Rusijos Federacijos bazių, esanti į šiaurę nuo poliarinio rato. Šioje bazėje įsikūrusi 80-oji Arkties motorizuotųjų šaulių brigada – lengvasis motorizuotas dalinys su šarvuočiais. Dabar vietoj įprastų 4000 karių čia tėra 2000.

138-osios motorizuotosios šaulių brigados poligonas yra miške Kamenok apylinkėse (arba suom. Kaukyarvi), o jo kariai, technika ir amunicija yra nuolatinėje kovinėje parengtyje.

Iš kiekvienos sausumos pajėgų brigados Rusija į Ukrainą paprastai siųsdavo po du bataliono kovinius vienetus. Paprastai jį sudaro 700–800 žmonių, taip pat brigados artilerijos, techninės priežiūros, žvalgybos ir oro gynybos padaliniai.

„Jie pasirodė per silpni vienetai, kai Ukraina pradėjo puolimą prieš didelius taikinius“, – aiškino buvęs Suomijos Gynybos pajėgų žvalgybos vadovas generolas majoras Pekka Toveri.

Lugoje, netoli Sankt Peterburgo, yra pėstininkų brigada, kuri yra prasčiau aprūpinta negu kariuomenė Kamenok, Karelijos pakrantėje. Lugoje taip pat yra raketų brigada.

Kelias iš rytų į vakarus eina per Lužo garnizoną. Į šiaurę nuo jos yra pėstininkų brigada, į pietus – raketų brigada.

Angaruose saugomos raketos „Iskander-M“, galinčios gabenti branduolines galvutes, ir jie išdėstyti nuo Lugos iki visos pietinės Suomijos.

Vienoje brigadoje, kaip taisyklė, yra 12 paleidimo įrenginių, galinčių paleisti iš eilės dvi raketas. Daug tokių raketų Rusija panaudojo Ukrainoje.

„Iskander“ raketos gali būti valdomos skrydžio metu. Suomija neturi patikimų oro gynybos priemonių nuo balistinių raketų, tačiau nuo kitų metų šalis iš Izraelio pirks naujas priešlėktuvines raketas.

Netoli Petrozavodsko yra didžiausia karinės technikos koncentracija prie Suomijos sienos. Yra artilerijos, šarvuočių ir automobilių. Rusija turi galimybę paruošti įrangą motorizuotajai pėstininkų brigadai, kurią sudaro apie 4 tūkst. vyrų.

Tikriausiai čia yra daug tankų, tokių kaip MT-LB ir šarvuočių. Ukrainoje buvo sunaikinta šimtai vienetų tokios technikos.

Netoli Petrozavodsko yra didžiausia karinės technikos koncentracija prie Suomijos sienos. Ją sudaro artilerija, šarvuočiai ir automobiliai.

Rusijos karinės bazės taip pat yra Besoveco, Puškino, Pskovo ir Kronštato gyvenvietėse.

Kolos pusiasalio fiorduose dislokuoti sunkieji strateginiai branduoliniai ginklai, jiems gabenti tinkami povandeniniai laivai ir bombonešiai. Bet jie nutaikyti ne į Suomiją, o daugiausia į JAV ir į kitas branduolines valstybes.

Rusija kovoti su Ukraina pritraukė tūkstančius karių iš savo šiaurinių regionų. Kovo mėnesio skaičiavimais, dauguma garnizonų yra šiek tiek mažiau nei pusiau tušti. Ir daugelis išvykusiųjų turbūt nebegrįš. Tačiau, pavyzdžiui, „Alakurto“ brigada savo karių į Ukrainą nesiuntė.

Beveik visi Rusijos kariai, anksčiau dislokuoti prie kaimyninės Suomijos teritorijos, patyrė nuostolių Ukrainoje. Buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas Jarmo Lindbergas anksčiau yra sakęs, kad Rusijos Federacijai bus sunku atkurti net prieškarinius rodiklius.

Tokiai nuomonei pritaria majoras Marko Eklundas. Nors, jo vertinimu, Rusija turi daugybę tankų, bet jie  senos modifikacijos. Vakarų sankcijos apsunkina įrangos pakeitimą. Be to, perspektyva būti samdomoje armijoje ar stoti į karinę tarnybą rusams nėra labai patraukli.

Karas Ukrainoje nesibaigė. Tęsiantis kovoms Rusijos pajėgos silpsta kiekvieną dieną, įskaitant ir tas, kurios turėjo grįžti į šiaurinius įtvirtinimus.

Buvęs Suomijos armijos žvalgybos vadas generolas majoras Pekka Toveri sakė: „Nemanau, kad Rusija nori „siūbuoti valtį“ šiaurėje“. Pasak P. Toveri, jos dėmesys ir toliau bus skirtas Ukrainai ir Baltarusijai.

Komentarai ()