Nors Kinija toliau išlieka apatiška Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje, geopolitikos kontekste komunistinė valstybė gali džiaugtis, kad agresorės pradėta invazija atsisuko prieš pačius okupantus.

Kai 1949 m. žiemą partijos pirmininkas Mao Dzedongas lankėsi pas sovietų diktatorių Josifą Staliną, jis užėmė žemesnę hierarchijos poziciją. Stalinas privertė jį ištįsas savaites laukti vienoje iš savo būstinių, esančioje už kelių dešimčių kilometrų už Maskvos, kur pažemintas Kinijos lyderis murmėjo dėl visko – nuo žuvies kokybės iki nepatogaus čiužinio.

Kai abu komunistų lyderiai galiausiai susitiko, Stalinas įkalbėjo sudaryti Maskvai labai palankų sandorį, pagal kurį Mao Dzedongas turėjo pirkti rusiškus ginklus ir sunkiąją techniką už paskolą, už kurią Pekinas turėjo mokėti nemažas palūkanas.

Praėjus septyniems dešimtmečiams galios pusiausvyra kardinaliai pasikeitė.

Prieš pat invaziją į Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyko į žiemos olimpines žaidynes Pekine, kad paskelbtų apie „jokių ribų“ neturinčią draugystę su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, tačiau šiomis dienomis nekyla abejonių, kas šiame duete yra tikroji supervalstybė. Kinijos 18 trilijonų dolerių vertės ekonomika dabar yra 10 kartų galingesnė už Rusijos.

Kadangi Rusijos ekonomika smarkiai traukiasi dėl sankcijų ir gresiančio Europos naftos embargo, Kinija yra akivaizdus potencialus V. Putino didysis brolis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pritaria V.Putino skelbiamam priešiškumui Vakarams ir NATO, tačiau tai nereiškia, kad jis Rusijai teiks labdarą be jokio atlygio.

Svarbiausias Xi Jiningo strateginis rūpestis yra Kinijos klestėjimas ir saugumas, o ne Rusijos gelbėjimas. Tikėtina, kad Pekinas pirks dalį naftos, nukreiptos iš Europos, bet tik su didele nuolaida, palyginti su pasaulio rinkos kainomis. Kinija padės Rusijai tik tiek, kiek ji nepritrauks sankcijų sau ir nepakenks savo pačios galimybėms parduoti prekes turtingoms Šiaurės Amerikos ir ES šalims.

Labai vieša partnerystė

Kinija viešai demonstruoja politinį solidarumą su Maskva. Ji padidino bendrą prekybos su Rusija apimtį, iš esmės atsisakė Ukrainos rinkos, išplėtė finansinius sandorius nenaudodama dolerių ar eurų ir padvigubino būsimą bendradarbiavimą plėtojant karines technologijas, kartu rengdama bendras pratybas Ramiojo vandenyno regione.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pripažino, kad jo šalies ateitis yra susijusi su Kinija, sakydamas: Dabar, kai Vakarai užėmė „diktatoriaus poziciją“, mūsų ekonominiai ryšiai su Kinija augs dar sparčiau.

Atrodo, kad pats Xi Jinpingas taip pat labai žavisi V.Putinu asmeniniu lygmeniu.

Stimsono centro Kinijos programos direktorius Yun Sunas tai vadina jo „Rusijos kompleksu“.

Vis dėlto tokiems santykiams be „jokių ribų“ nubrėžtos labai aiškios ribos.

Bent jau kol kas Kinija Vakarų valstybėms pabrėžia, kad neparduoda Rusijai ginklų ar lėktuvų dalių. Pekinas nenori pats tapti sankcijų auka, todėl nustatė santykių ribas. Dar didesnį nerimą V. Putinui kelia tai, kad Kinija taip pat siekia nustatyti aukštą paramos kainą. Pavyzdžiui, Pekinas nori apriboti labai pelningą Rusijos ginklų pardavimą Indijai, Kinijos priešininkei anapus Himalajų.

„Atvirkščiai nei Šaltojo karo laikais, Rusija bus jaunesnioji galingesnės Kinijos partnerė. Tai erzins V.Putiną“, – sakė Atlanto tarybos Skovkrofto strategijos ir saugumo centro direktoriaus pavaduotojas Matthew Kroenigas.

Tokio antraeilio vaidmens V. Putinas neįsivaizdavo, kai Rusijos prezidentas vasario mėnesį nusprendė įsiveržti į Ukrainą, vedamas noro atkurti savo šalies praeities šlovę.

Tačiau apskritai jis turėjo tai numatyti.

Kinija yra šalis, apsėsta siekio ištaisyti istorinius pažeminimus ir susigrąžinti lyderio pozicijas pasaulyje. Laikas, kai Sovietų Sąjunga ideologiškai ir ekonomiškai buvo pranašesnė už komunistinę Kiniją, jau seniai praėjo. Kompanija „Huawei Technologies“ kuria Rusijos 5G tinklus, o Maskvai reikia, kad Kinija bendradarbiautų visais klausimais – nuo lėktuvų dalių iki valiutos keitimo.

Svarbu ir tai, kad sankcijas Maskvai taiko ne tik JAV ir Europa, bet ir trys kitos didelės Azijos ekonomikos: Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras.

Kremliaus remiamos Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas abejoja, ar Rusijos elitas turi didelį apetitą būti Kinijos jaunesniuoju partneriu, tačiau jis mato nedaug alternatyvų Maskvai.

„Nuo konflikto pradžios Rusijai Kinijos ėmė reikėti labiau nei anksčiau, nes Kinija daugeliu atžvilgių lieka vienintelė išeitis, kai Rusijos ir Vakarų ekonominiai ryšiai yra apriboti, o Rusijai taikomos sankcijos“, – kalbėjo rusas.

Neapdoroti skaičiavimai

Bene didžiausias Kinijos skaičiavimas yra tai, kiek toli ji nueis, kad padėtų V. Putinui įveikti artėjantį ES embargą Rusijos naftai. Šis Europos draudimas išmuš didelę skylę Rusijos biudžete, nebent įsitrauktų kiti stambūs pirkėjai.

Spręsdamas, kiek pirks, Pekinas turi didžiulę įtaką Maskvai.

Rusija ir Saudo Arabija jau dabar yra dvi pagrindinės naftos tiekėjos Kinijai. Remiantis „Vortexa Analytics“ duomenimis, gegužės mėn. rusiškos naftos importas į Kiniją jūra pasiekė dvejų metų maksimumą – 1,14 mln. barelių per dieną, o 2021 m. – 800 tūkst. barelių per dieną.

Tai galima paaiškinti ne politinio solidarumo demonstravimu, o grynai kieta Kinijos ekonomika. Tarptautinės sankcijos reiškia, kad prekybininkai atsargiai elgiasi su rusiška nafta, todėl susidarė mini perteklius, dėl kurio Rusijos nafta parduodama 20–30 JAV dolerių pigiau nei tarptautinėmis bazinėmis kainomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Kinija importuoja daugiau kaip 10 mln. barelių per dieną, neabejotinai yra galimybių pirkti daugiau, ypač kai atsigaus ekonomika ir palaipsniui bus panaikintos COVID-19 suvaldymo priemonės pagrindiniuose miestuose, pavyzdžiui, Šanchajuje.

Tačiau Rusijos pardavimai ES sudarė apie 2,4 mln. barelių per parą. Atsižvelgiant į pačios Kinijos susirūpinimą dėl saugumo, susijusį su pernelyg didele priklausomybe nuo atskirų tiekėjų, būtų labai mažai tikėtina, kad Kinija staiga pradėtų pirkti visą dabar perteklinę Rusijos naftą.

Panašiai Kinija laiko kortas savo rankose ir kalbant apie dujas. Prieš pat įsiverždamas į Ukrainą, V. Putinas pasirašė susitarimą su Xi Jinpingu, kuriuo susitarė ateityje padidinti gamtinių dujų eksportą nuo kuklių 4,1 mlrd. kubinių metrų 2020 m. iki 48 mlrd. kubinių metrų per metus. Rusija taip pat planuoja naują dujotiekį „Power of Siberia 2“, kuriuo rusiškų dujų eksportas į Europą galėtų būti lengviau nukreiptas į Kiniją.

„Tačiau problema yra ta, kad derybose visas kortas laiko Kinija, – gegužės mėn. analitinio centro ataskaitoje rašė Graikijos ministro pirmininko vyriausiasis patarėjas energetikos klausimais Nikos Tsafos. – Ir kaip ir pirmos „Power of Siberia“ linijos atveju, Kinija ves sunkias derybas. Šiuo metu nežinia, ar Kinija yra pasirengusi sudaryti sandorį. Tikėtina, kad Rusija pasiūlys labai patrauklias sąlygas – jei ne dėl ko kito, tai dėl savo desperacijos. Tačiau ar Kinija su jomis sutiks? Ar ją suvilios kaina, ar ji gerai pagalvos, ar šiuo metu plėsti savo priklausomybę nuo Rusijos?“

Ginklų stebėjimas

Rusijos poreikis turėti sąjungininką sutampa su Kinijos asertyvumo augimu. Kuo labiau Maskva tampa izoliuota, tuo labiau jai gali tekti padėti Kinijai įgyvendinti savo geopolitines ambicijas.

Jau daugelį metų Kinijos pareigūnai tyliai lobizavo savo kolegas Rusijoje, kad šie sumažintų ginklų pardavimą Indijai, kuri kartais kruvinai ginčijasi dėl sienos su Pekinu.

Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto statistiniais duomenimis, 2017–2022 m. Indija buvo didžiausia Rusijos ginklų eksporto rinka, po jos sekė Kinija. Kovoti su Indijos kariais, ginkluotais rusiška įranga, Kinijai gal ir nėra priimtina, tačiau Maskvai tai neabejotinai pelningas verslas.

„Prieš karą „Rusija buvo labai užsispyrusi ir [sakydavo]: 'O, tu, Kinija, neturi teisės mums diktuoti savo pasirinkimo, kam parduoti ginklus. Bet manau, kad Kinija bus tokioje padėtyje tikriausiai po penkerių metų“, – sakė Rusijos ir Kinijos santykių ekspertas Aleksandras Gabujevas.

Indija savo ruožtu stengiasi palaikyti atvirus santykius su V. Putinu. Naujasis Delis, kaip ir Pekinas, perka pigią naftą, nors taip pat nori palaikyti glaudžius ryšius su JAV.

„Dėl karo ir sankcijų susilpnėjusi, bet ne chaotiška ir nestabili Rusija atitinka ilgalaikius Kinijos interesus, – sakė buvęs Australijos misijos Maskvoje vadovo pavaduotojas Bobo Lo, dabar dirbantis Lowy institute. – Rusijos izoliacija dar labiau stumia ją į jaunesniojo partnerio poziciją santykiuose, kartu didindama jos ekonominę ir strateginę priklausomybę nuo Kinijos.“

Vadovaujanti padėtis

Šiandieninis valdžios pasikeitimas būtų atrodęs labai keistas tiems, kurie pokario metais Maskvoje dainavo „L'Internationale“.

Juk Sovietų Sąjunga ir Kinijos Liaudies Respublika dešimtmečius palaikė sudėtingus santykius, nepaisant tariamo ideologinio artumo.

„XX a. šeštajame dešimtmetyje tai, kad Kinija buvo jaunesnioji partnerė, buvo labai nemalonu, nes Pekine vyravo nuomonė, kad Maskva, kaip status quo valstybė, pernelyg dažnai rūpinosi savo santykiais su Vakarais santykių su Kinija sąskait“, – priminė naujos knygos apie Staliną ir Mao „Prestižas, manipuliacijos ir prievarta“ autorius Josephas Torigianas. – Kai buvo Stalinas ir Mao, Stalinas buvo mokytojas, jis buvo komunistinio judėjimo titanas. Kai Stalinas mirė, Mao iš aukšto žiūrėjo į Chruščiovą kaip į žmogų, kuris nesupranta ideologijos. Kai Deng Xiaopingas susitiko su Gorbačiovu, Dengas pagal viską manė, kad Gorbačiovas yra idiotas.“

Nors Xi Jinpingas ir V.Putinas palaiko geresnius asmeninius santykius nei jų pirmtakai, jie taip pat labai skirtingai mąsto apie savo šalių vaidmens pasaulyje ateitį.

Xi Jinpingas visą dėmesį skiria tam, kad trečią kartą užsitikrintų prezidento postą, ir ragina padaryti Kiniją – rinką, glaudžiai susijusią su Vakarais, – labiau klestinčią ir galiausiai aplenkti JAV, kad taptų pirmąja pasaulio ekonomika. Sankcijos sužlugdytų šį tikslą.

Tuo tarpu V. Putinui tenka susidurti su dar sunkesniais sunkumais. Jis mielai paimtų iš Kinijos viską, ką tik gali, atsižvelgdamas į dabartinę savo šalies padėtį, net jei tai reikštų, kad Rusija bus laikoma jaunesniąja Kinijos partnere.

„Problema yra ta, kad konfliktą Ukrainoje jis laiko svarbiausiu jo kovoje dėl savo režimo išsaugojimo, – sakė A. Gabujevas. – Yra tiek daug emocinio tunelinio matymo dėl karo Ukrainoje svarbos ir jo prilipdymo amerikiečiams, ypač dėl to, kad amerikiečių kariuomenės pagalba, ginklų tiekimas, dalijimasis slaptais žvalgybos duomenimis... padeda nužudyti daug rusų karių.“

„Būti Kinijos kišenėje yra tarsi mažiau baimės, nes dėmesys iš tikrųjų sutelktas į kovą su JAV, – sakė jis. – Jei Kinija teikia reikiamus išteklius – ir kartu, atrodo, nesikiša į Rusijos vidaus reikalus – tai kaina, kurią jis sutinka mokėti, kad galėtų tęsti kovą su JAV.“

Parengta pagal „Politico“ inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (1)