Ankstesni perspėjimai, kad technologinė pažanga atims darbus iš žmonių buvo perspausti. Visgi skaitmeninė revoliucija verčia mokslininkus daryti išvadas, kad šįkart situacija yra kitokia ir automatizacijos procesų greitis gali sudrebinti pasaulinę darbo rinką, rašoma „Der Spiegel“.

Masačiusetso technologijų institutas yra vienas prestižiškiausių universtietų JAV. Du šio universiteto ekonomistai Andrew McAfee ir Erikas Brynjolfssonas yra parengę studiją apie tai, kokią naudą skatmeninių technologijų sklaida duos visai ekonomikai.

Vis dėlto, teorija neatitiko realybės. „Mes pastebėjome daug žadančių inovacijų skirtingose industrijose ir tai yra gera žinia ekonomikai. Tačiau yra nerimą keliančių tendencijų“, - sakė A. McAfee. Mokslininkai išleis savo knygą, nors nesitikėjo, kad išvada bus tokia niūri: skaitmeninė revoliucija darbo vietas naikina greičiau nei jas kuria.

Ši revoliucija trunka tik dešimtmetį, tačiau ji taip greitai atsiperka, kad kasininkes parduotuvėse pakeitė savitarnos kasos, oro linijų darbuotuojus keičia automatinės registracijos kioskai, biržos maklerius išstūmė algoritminė prekyba, o kelionių agentūras – internetinių kelionių užsakymo tinklalapiai.

Kinijos gamyklų darbuotojai taip pat neišvengs kovos su technologijomis, o tai sukurs „tektonius sukrėtimus“ pasaulinėje ekonomikoje, rašoma portale.

Naujos susirūpinimo priežastys

Neabejotinai technologijų atsiradimas kartu sukūrė ir begales naujų darbo vietų. Smarkiai išsiplėtė tokios kompanijos kaip „Microsoft“ ir „Google“. Joks kitas sektorius nesukūrė tiek papildomų darbo vietų visame pasaulyje.

Tačiau A. McAfee perspėja, kad tas pats progresas gali su didžiausiu mastu nušluoti darbo vietas, kitose ekonomikos srityse.

„Ar inovacijos gali pakenkti daugeliui darbuotojų ar net visiems? Dažnai sakau, kad taip nutikti negali. Tačiau tiesa yra tokia, kad gali“, - leidinyje „New York Times“ rašė ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.

Technologijų guru laikomi žmonės taip pat perspėja apie galimus pokyčius. Anot Jarono Laniero, kuris išpopuliarino virtualios realybės terminą, didžiausia pralaimėtoja šiame naujame technologiniame kapitalizme bus viso pasaulio vidurinioji klasė, tuo tarpu iškils galingas skaitmeninės srities verslininkų elitas.

Didesnis produktyvumas, mažiau darbų

Pasak Masačiusetso universiteto profesorių, sparčiai mažėja sąrašas darbų, kuriuos žmonės atlieka geriau už mašinas.

Ankstesnė techologinė revoliucija darbus atėmė tik iš žemos kvalifikacijos darbininkų. Dabar skambučių centro personalą keičia telefoniniai robotai, teisininkų padėjėjus kompiuteriai, kurie greičiau tvarko dokumentus, mokesčių konsultantus – efektyvesnė programinė įranga.

Žurnalistai taip pat pajus pokyčius. Naujienų agentūros JAV jau dabar publikuoja kompiuterio parašytus sporto naujienų pranešimus.

Pagal ekonominius dėsnius, ekonomikai sparčiai augant, nedarbas turi mažėti 1 proc., kai BVP kyla 3 procentais. Teoriškai JAV dabar jau turėjo nelikti nedarbo. Vietoj to, net prieš ekonominę krizę JAV nebuvo sukurta naujų darbo vietų, nors produktyvus augo sparčiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo.

Dauguma darbų šiuolaikinėje visuomenėje yra tiesiogiai susiję su informacijos apdorojimu. Kuo labiau struktūruota užduotis, tuo lengviau ją gali atlikti robotas. „Jeigu dirbate pagal instrukcijas, jūsų alga turėjo kristi kelis metus iš eilės“, - sako A. McAfee. Robotų darbas šiandien kainuoja mažiau nei rankų.

Labiausiai nukentėsiančios ir saugiausios darbo vietos

Ironiška, bet labiausiai gali nukentėti kompiuterių sektorius. Dabar vis daugiau programinės įrangos yra platinama „debesų technologijų“ pagalba, taigi vis mažiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia ant žemės.

Mažiausiai turėtų jaudintis vairuotojai ir aptarnaujamasis personalas. Taip pat šių sričių darbuotojai dar neturėtų sulaukti algų mažėjimo.

Bet ar ilgam? Pastarosiomis savaitėmis kelios JAV valstijos leido kompanijai „Google“ naudotis jų keliais, kuriant automobilį, kuriam nereikia vairuotojo. Ne visi darbai bus perimti per vieną naktį, tačiau tai gali atsitikti labai greitai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (12)