Brangstantis kuras, tuštėjantys autobusai ir vis reiklesni keleiviai – tai problemos, su kuriomis susiduria vežėjai. Įmonės, besirūpinančios keleivių pervežimu viešuoju transportu, priverstos ieškoti vis efektyvesnių būdų, kaip mažesnėmis sąnaudomis uždirbti kuo daugiau.

Klimpsta į skolas

Prieš dvejus metus nuo 5 iki 19 proc. padidėjęs pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizo tarifas smarkiai padidino vežėjų išlaidas. Ir tai privertė ieškoti būdų sumažinti nuostolius. Vienas populiariausių būdų: branginti bilietų kainas, retinti tvarkaraščius, trumpinti maršrutus, siekiant kuo mažesnėmis sąnaudomis pervežti kuo daugiau keleivių ir gauti didesnes pajamas. Teko mažinti ir viešojo transporto įmonėse dirbančių žmonių atlyginimus.

Šįmet situacija mažai pasikeitė – vežėjai ir toliau dirba varijuodami ties išnykimo riba. Nuostolingi, bet visuomenei būtini maršrutai aptarnaujami pelningų sąskaita. O prigrūstose transporto priemonėse važinėjantys miestiečiai stebisi palyginti brangia ir nepatogia kelione.

Konkurentai trina delnais

Nusivylę autobusų ir troleibusų parkų teikiama paslaugos kokybe, keleiviai linksta naudotis privačių vežėjų autobusais ar maršrutiniais taksi paslauga. Bet pastariesiems tenka nusivilti – privatiems vežėjams keleiviai rūpi dar mažiau, mat trūksta informacijos apie eismo tvarkaraščius. Situacija pagerėjo tik pastarąjį pusmetį, kai internete ir stotelėse atsirado Vilniaus privačių vežėjų, keleivius aptarnaujančių autobusais, tvarkaraščiai.

Maždaug prieš 15 metų Lietuvoje išpopuliarėję maršrutiniai taksi tapo alternatyviu viešuoju transportu, o jo keleiviai – aktyvūs protestuotojai prieš tuometinį nustekentą ir prastos būklės valstybinį transportą. Senos ir nuolat gedusios transporto priemonės, reti tvarkaraščiai ir nepatogūs maršrutai buvo puiki dirva mikroautobusų vairuotojams – pastarieji vežė greitai, ilgais maršrutais ir dažnai.

Šiandien maršrutiniai taksi labai lėtai, bet išstumiami iš rinkos: keleiviai nepatenkinti savivaldybių sprendimu pabrangintais kelionės bilietais, techniškai netvarkingais, nepatogiais mikroautobusais, nemandagiais vairuotojais, nesaugiu vairavimu. Dalis keleivių persėdo į nuosavus automobilius, kiti grįžta į savivaldybių kontroliuojamų vežėjų transportą dėl atnaujinamų autobusų ir troleibusų parkų, diegiamų informacinių technologijų. Tačiau vežėjai tuo neskuba džiaugtis.

Bilietai ir toliau brangsta

Per dvejus metus beveik 2 litais už litrą pabrangęs kuras keleiviams gerų naujienų neatneša. Neskubančios optimizuoti savo veiklos keleivių pervežimo įmonės griebiasi paprasčiausio būdo – bilietų branginimo. O apie tvarkaraščių peržiūrėjimą, maršrutų sujungimą, administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimą ir nepriklausomą auditą kalbų negirdėti. Šių metų balandžio mėnesį „Kautra“ iki 5 proc. padidinusi kelionės bilietų kainas buvo pirmoji, o jos pėdomis prieš pat Velykas pasekė ir „Toks“.

Keleiviai jaučiasi įsižeidę, mat nedidėjant pajamoms, pastarieji nebeturi už ką įsigyti vis brangstančių bilietų. O keleivių pervežimo veikla užsiimančios įmonės, jausdamos per mažą konkurenciją, bilietų kainų mažinti neskuba. Čia koją kiša ir degalų kainų augimo tendencija, kuri išliks ir ateinančiais metais, mat pasaulyje pamažu senka pagrindinės benzino ir dyzelinio kuro žaliavos – naftos – atsargos. Senais metodais dirbančios įmonės, nors ir investuojančios į keleivių aptarnavimo kokybę, vis tik užmiršta pasirūpinti savo veiklos optimizavimu. O gal fiktyviai vengia skaidriomis akimis pažvelgti į piniginius srautus įmonėje? Juk sakyti, kad veikla yra nuostolinga lengviau, negu dirbti, siekiant sumažinti paslaugos kainą.

Viešojo transporto grimasos

Dėl plačiai išvystytos lengvatinių nuolaidų viešojo transporto bilietams sistemos, studentai, pensininkai ir neįgalieji linkę naudotis viešuoju transportu, kad ir koks jis bebūtų. Nes taip keliauti pigiausia. Tačiau miestų ir rajonų savivaldybės, kompensuodamos lengvatinių bilietų kainos dalį gelbsti tik tuo, kad vežėjai gauna jiems įstatyme numatytą pinigų sumą kaip apyvartines lėšas. Ne visos savivaldybės pajėgia viešojo transporto įmones remti papildomai, finansuojant nuostolingų, bet gyventojams labai reikalingų, reisų aptarnavimą. Vežėjams tai – tiesiausias kelias bankroto link.

Besistengiančios išspręsti įsisenėjusias, Lietuvos keleivių pervežimo įmones kankinančias finansines problemas, šios, rodos, pamiršta pačius keleivius ir būtinybę gerinti paslaugos kokybę. Keleiviai tarsi tampa piniginiais vienetais. Priklausomai nuo savivaldybės galimybių ir dosnumo, vieni vežėjai į keleivius žiūri kaip į pagrindinį pajamų šaltinį, kiti gi – lyg į nereguliarius aukotojus. Visi, ypač miesto viešojo transporto, be išimties akcentuoja, kokia jų veikla nuostolinga. Naudodamiesi priedanga, vežėjai ne mažina administracijos sudėtį ir išlaidas pastarųjų darbuotojų algoms, bet retina tvarkaraščius ir trumpina maršrutus. Taip iš lėto, bet progresyviai naikinama ištisa metų metus kurta viešojo transporto sistema.

Visa tai daro neigiamą įtaką miestui – naikinant maršrutus, progresyviai mažėja keleivių skaičius, o tai savaime reiškia didėjantį nuosavo transporto skaičių gatvėse. O tai reiškia tik vieną – didėjančios spūstys, mažėjantis miesto patrauklumas, didėjanti tarša.

Didinamas patrauklumas

Miesto gyventojai iš viešojo transporto tikisi punktualumo, patogių maršrutų, palankios bilietų sistemos ir tinkamos kainos. Dėl suteiktos Europos Sąjungos ir savivaldybių paramos, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojai naudojasi moderniu e. bilietu, keleivių informavimo realiu laiku sistema, džiaugiasi, nors ir nereguliariai, tačiau atnaujinamais transporto parkais.

E. bilieto projektas, kad ir su didelėmis kliūtimis, nors ir trukdomas sklandžiai vystyti, susiduriantis su biurokratija ir godumu – juda į priekį. Šiuo teigiamu pavyzdžiu pasekė ir Druskininkų miestas.

Deja, daugelis Lietuvos vežėjų vis dar dirba pasenusiais metodais, o keleiviais rūpinasi tik tiek, kiek apie tai gražiai šneka viešumoje.

Kontrastas tarp didžiųjų ir mažųjų

Jei didieji miestų vežėjai, tokie kaip „Vilniaus troleibusai, „Autrolis“ ar „Vilniaus autobusai“, paslaugas gerina per viešojo transporto organizavimu besirūpinančias įmones (SĮ „Susisiekimo paslaugos“), įstaigas (Všį „Klaipėdos keleivinis transportas“) ar savivaldybės struktūras (Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius), tai tolimojo susisiekimo maršrutus aptarnaujančios įmonės turi rūpintis pačios.

„Kautra“ jau antrus metus iš eilės dviračiu keliaujantiems pastarąjį siūlo autobusu gabentis nemokamai. O „Toks“ atvykėliams iš užsienio Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams siūlo iš Vilniaus autobusų stoties patogiai pasiekti jų pamėgtą prekybos centrą „Akropolis“. Abu šie vežėjai taip pat sudarę galimybę keleiviams informaciją apie maršrutus ir tvarkaraščius rasti jų tinklapiuose. Taip pat yra galimybė internetu įsigyti kelionės bilietą.

Kiti vežėjai, o ypač mažiausieji, į keleivius žiūri lyg į papildomą naštą. Senas ir nepatogias transporto priemones dėl sunkios finansinės situacijos pateisinti dar galime, tačiau eismo tvarkaraščių sklaida tiesiog apgailėtina. Juokinga, juk įmonės tvarkaraščių sklaida turėtų pasirūpinti labiausiai. Priešingu atveju potencialūs keleiviai tiesiog nesinaudos konkretaus vežėjo paslaugomis. Bet daugelis vežėjų nelinkę kooperuotis ir tvarkaraščius pateikti vieningai.

Kas sau – kiekvienas skirtingai ir kuo netvarkingiau, tik iš galinių maršruto stotelių pateikia išvykimo laikus. O tu, nereikšmingas mažo miestelio gyventojau, nuspręsk pats, kokiu keliu ir kada į tarpinę stotelę atvyks autobusas. Tokiu principu vadovaujasi „Jonavos autobusai“, „Mažeikių autobusų parkas“ ir daugelis kitų įmonių.

Problemos nemato

Įnikę į nuostolingų maršrutų ir mažėjančių keleivių srautų problemas vežėjai pamiršta paprastą ir efektyvų būdą patenkinti nors vieną keleivių norą bei pagerinti įvaizdį – pasirūpinti tinkamu tvarkaraščių pasiekiamumu. Keleiviai turi žinoti tikslų transporto atvykimo laiką į bet kurią tarpinę maršruto stotelę, kad galėtų iš anksto susiplanuoti kelionę.

Pagrindinis vežėjų argumentas – kaimiečiai nesinaudoja internetu – yra neteisingas. O požiūris, kad užtenka išvykimo laikų tik iš galinių maršruto stotelių yra pasenęs. Vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“, vis daugiau miestuose, miesteliuose ir kaimuose gyvenančių žmonių išmoksta naudotis kompiuteriu ir internetu. Tai skatina integruotis į informacinių technologijų visuomenę. Panašu, kad vežėjai vienu žingsniu atsilieka.

Vieno tinklapio idėja

Iniciatyvos gerinti tvarkaraščių prieinamumą vietoje vežėjų imasi pavieniai entuziastai. Pavyzdžiui, dar 2007 metais sukurtas projektas maršrutai.lt, siekiantis pagerinti tvarkaraščių sklaidą. Anot tinklapio kūrėjų, viltys, kad vežėjai geranoriškai jungsis prie jiems nieko nekainuojančio projekto, kasmet vis labiau bliūško, o keleivių poreikis naudotis vienu tinklapiu ir jame rasti visų Lietuvos vežėjų tvarkaraščius tebeauga.

„Maršrutai.lt projektas unikalus tuo, kad siekia į sistemą įtraukti visus Lietuvos vežėjus. Taip keleiviams būtų suteikta galimybė naudotis visomis sistemos galimybėmis, pvz. pradinę stotelę įvedus Vilniuje, o galinę – Klaipėdoje, sistema pateiktų įmanomus kelionės variantus iš konkrečios vieno miesto vietos į kitą. Dabar svetainėje galima rasti Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei traukinių eismo tvarkaraščius. Be to, maršrutai.lt nuo šių metų pritaikytas naudoti ir mobiliuoju telefonu“, – sakė vienas iš projekto autorių Algimantas Krasauskas.

Sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys

Šįmet prie maršrutai.lt prisijungė Vilniaus rajono savivaldybė pateikė visų rajono vežėjų tvarkaraščius. Vilniaus rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Lucija Lipnicka galimybę skelbti tvarkaraščius šiame tinklapyje vertina teigiamai: „tai leidžia nors daliai gyventojų teikti informaciją be papildomų sąnaudų. Nemokamas informacijos talpinimas aktualus ir savivaldybėms, ir vežėjams. Vilniaus rajone ypač daug nuostolingų, bet keleiviams būtinų, maršrutų. Kad jie būtų aptarnaujami, reikalingos didelės lėšos iš savivaldybės biudžeto. O tvarkaraščių pateikimas internete suteikia galimybę pagerinti tvarkaraščių sklaidą nedidinant biudžeto išlaidų“.

Visgi, entuziastingai ir geranoriškai nusiteikusiems maršrutai.lt projekto kūrėjams nuolatos tenka susidurti su vežėjų abejingumu, pasiūlius prisijungti prie šios sistemos. Įmonių vadovai ne tik nepasitiki, bet ir principingai neleidžia į duomenų bazę įvesti jų tvarkaraščių, lyg pastarieji būtų slapta nuosavybė, o ne keleiviams būtina viešoji informacija.

Savivaldybės darbuotojos L. Lipnickos nuomone, taip yra dėl to, kad vežėjai bijo nemokamos paslaugos, lyg tarp žodžio „nemokamas“ būtų paslėpta klasta. Kai kurie nepasitiki ir mano, kad paslauga bus nemokama tik iš pradžių, o internete atsiradus tvarkaraščiams ir prie jų pripratus keleiviams, paslauga staiga bus apmokestinta. Gyvenime tokių pavyzdžių yra labai daug: kreditai, telekomunikacija ir t. t. Kita priežastis – viešumas neleidžia vežėjams gudrauti. Ne visi vežėjai suinteresuoti gerinti tvarkaraščių sklaidą.

Diktuoja savo sąlygas

Kai mažieji vežėjai neigia poreikį internete pateikti tvarkaraščius, didysis viešojo transporto organizatorius iš keleivių tyčiojasi diktuodamas savas sąlygas.

„Metų pradžioje pirmieji pristatėme galimybę žemėlapyje stebėti Vilniaus miesto viešojo transporto judėjimą realiu laiku. Žemėlapyje judantys autobusų simboliai nurodo, kurioje vietoje šiuo metu yra konkretaus maršruto transportas“, – pasakoja maršrutai.lt projekto narys A. Krasauskas.

Bet vos kelias dienas keleivius džiuginusi naujovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sprendimu išjungta – neleista naudotis duomenimis. Susidaro įspūdis, kad „Susisiekimo paslaugos“ ne tik nepalaiko šio idėjinio projekto, bet ir trukdo jį vystyti.

Klaipėdiečiai, peržiūrėdami tvarkaraščius, žemėlapyje mato viešojo transporto judėjimą esamu laiku, nes Všį „Klaipėdos keleivinis transportas“ geranoriškai sutiko leisti naudotis duomenimis ir remia šio unikalaus Lietuvoje projekto idėją.

Viešojo transporto organizatoriai turėtų būti labiausiai suinteresuoti populiarinti viešąjį transportą, gerinti infrastruktūrą, keleivių informavimą ir teikiamų paslaugų kokybę. Bet tikrieji „Susisiekimo paslaugų“ veiksmai – priešingi. Belieka paguosti vilniečius ir pasidžiaugti, kad bent jau Klaipėda rūpinasi savo gyventojais.

Įkurta nieko neveikti?

Uostamiestyje Všį „Klaipėdos keleivinis transportas“ atlieka Savivaldybės tarybos pavestas funkcijas: koordinuoja visų keleivinio transporto rūšių darbą, organizuoja viešojo transporto sistemą, nustato maršrutus ir tvarkaraščius, valdo miesto viešojo transporto informacinę sistemą stotelėse ir transporto priemonėse, atlieka vežėjų darbo kontrolę, organizuoja keleivių kontrolės darbą, rūpinasi bilietų gamyba bei platinimu, atlieka kitas svarbias funkcijas. Įstaiga veiklos kryptis ir funkcijas nurodo savo interneto svetainėje, ten pat įkurtoje svečių knygoje aktyviai atsakinėja į keleivių klausimus.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius profesionaliausiai ir palankiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių vysto viešojo transporto sistemą. Skyriaus veikla ir pavestos užduotys oficialioje interneto svetainėje nurodytos ilgame sąraše, keletas jų: rengti miesto keleivinio transporto reguliaraus susisiekimo maršrutų schemų projektus, nagrinėti gyventojų, įmonių, organizacijų, vežėjų pasiūlymus dėl viešojo transporto maršrutų ir jų eismo tvarkaraščių pertvarkymo ir teikti siūlymus Keleivinio transporto komisijai, sudaryti autobusų, troleibusų, maršrutinių taksi eismo tvarkaraščius, kontroliuoti keleivių vežėjų darbą ir kt.

Tačiau sostinės SĮ „Susisiekimo paslaugos“, rodos, įkurta nieko neveikti. Oficialioje interneto svetainėje randame tuščius puslapius „Įstatai“, „Veiklos kryptys“, „Planavimo dokumentai“. Nurodytos tik darbo užmokesčio sumos. Beje, pastarosios beveik dvigubai didesnės nei Klaipėdos viešuoju transportu besirūpinančių darbuotojų. Vilniuje keleiviniu transportu taip pat rūpinasi ir savivaldybės Eismo organizavimo skyrius, įkurtas netgi Viešojo transporto poskyris. Bet apie skyriaus ir poskyrio veiklą, atliktus darbus žinių maža.

Keleiviai nėra įkalinti

Kad ir kaip prastai atrodo dabartinė situacija, viešojo transporto keleiviai gali ją pakeisti. Tereikia aktyviau reikšti nuomonę ir ją atvirai deklaruoti vežėjui, ar juos kontroliuojančiai savivaldybei (miesto ir rajono viešasis transportas) arba Susisiekimo ministerijai (tarpmiestiniai maršrutai). Virš keleivių galvų tvyrantys tamsūs debesys gali būti išsklaidyti tik jų pačių pastangomis. O vežėjai turėtų suvokti, kad be keleivių įmonių ateitis miglota. Noras tobulėti yra kažkur tarp apatijos, neryžto ir didžiųjų vežėjų principų.

Kur kreiptis?

Keleiviai ir viešojo transporto puoselėtojai, suinteresuoti ir norintys išreikšti savo nuomonę, pateikti siūlymus, prašymus ir pastabas dėl viešojo transporto darbo organizavimo, turi teisę kreiptis į aptarnaujančius vežėjus arba žemiau nurodytas savivaldos struktūras.

• Dėl tolimojo susisiekimo (tarpmiestinius, tarptautinius) maršrutus aptarnaujančių vežėjų LR Susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamentas, laikinai einantis departamento direktoriaus pareigas Algirdas Tuganauskas. Kontaktai interneto svetainėje www.transp.lt
• Dėl Vilniaus miesto autobusų, troleibusų ir maršrutinių taksi darbo planavimo ir koordinavimo (įskaitant maršrutus ir eismo tvarkaraščius) Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius, vedėjas Algirdas Šešelgis. Kontaktai interneto svetainėje www.vilnius.lt (toliau – struktūra ir kontaktai bei pasirinkti minėtą skyrių).
• Dėl Kauno miesto autobusų, troleibusų ir maršrutinių taksi darbo planavimo ir koordinavimo Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, vedėjas Paulius Keras. Kontaktai internete www.kvt.lt
• Dėl Klaipėdos miesto autobusų ir maršrutinių taksi darbo organizavimo Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento Viešosios tvarkos ir transporto skyrius, vedėja Danutė Valuckienė. Kontaktai internete www.kvt.lt
• Dėl Klaipėdos rajono autobusų ir maršrutinių taksi darbo organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybės Ūkio dalies tarnyba, vedėjas Mindaugas Miežetis. Kontaktai adresu www.klaipedos-r.lt
• Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyrius, vedėjas Antanas Karalevičius. Kontaktai www.panevezys.lt
• Dėl Panevėžio rajono autobusų ir maršrutinių taksi darbo organizavimo Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyrius, vedėja Aldona Čiegytė. Kontaktai internete www.panrs.lt
• Dėl Šiaulių miesto autobusų ir maršrutinių taksi darbo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyrius, vedėjas Arūnas Adomaitis. Kontaktai internete www.siauliai.lt
• Dėl Šiaulių rajono autobusų ir maršrutinių taksi darbo organizavimo Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos ir verslo plėtros skyrius, vedėjas Algirdas Baikauskas. Kontaktai www.siauliai-r.sav.lt

Komentarai (29)