Ko reikia, kad Baltijos šalys atlaikytų Rusijos ataką 3-4 dienas? Baigti nesąmones ir mokytis iš Suomijos bei Izraelio  (36)

Rašytojas ir žurnalistas Thomas C. Theineris, penkerius metus gyvenęs ir dirbęs Kijeve, tinklaraštyje euromaidanpress.com paskelbė seriją straipsnių apie Baltijos jūros regiono valstybių galimybes pasipriešinti vis realesnėmis tampančioms karinėms grėsmėms iš Rusijos.

Serija prasideda bendras grėsmes nagrinėjančiu straipsniu „Taika baigiasi“ (“Peace is over“), toliau grėsmės ir galimybės jas neutralizuoti detalizuojamos straipsniuose „Taika baigiasi Švedijai“, „Taika baigiasi Lenkijai“ ir „Taika baigiasi Baltijos valstybėms“ („Peace is over for Sweden“, „Peace is over for Poland“, “Peace is over for the Baltic States“).

Spausdiname straipsnio „Taika baigiasi Baltijos valstybėms“ pirmos dalies – apie Baltijos valstybių politines, ekonomines, socialines ir gynybines galimybes pasipriešinti karinei grėsmei iš Rusijos pusės – vertimą į lietuvių kalbą (antroje straipsnio dalyje detalizuojama Baltijos valstybių kariuomenių ginkluotės įvairovė ir pateikiami siūlymai, kaip, siekiant taupyti gynybai skiriamas lėšas, būtų galima laipsniškai optimizuoti šių valstybių kariuomenių apginklavimą). Visą straipsnį galima rasti čia.

Baltijos valstybės Estija, Latvija ir Lietuva yra didžiausiame pavojuje. Šimtmečius engti ir išnaudoti, bet prieš 25-erius metus išsilaisvinę iš Rusijos jungo, Baltijos valstybių žmonės geriausiai supranta grėsmes, kurias jiems kelia atgimstantis Rusijos nacionalizmas … bent jau estai, nes latvių ir lietuvių karinis pasirengimas grėsmėms yra tiesiog juokingas. Jie vis rėkia, kad jiems būtina pagalba ir solidarumas su Vakarų pajėgomis, kurios juos apgintų, tačiau turi per mažai kareivių, per mažus gynybos biudžetus ir nejaučia būtinybės rengtis gynybai. Asmeniškai aš esu įsitikinęs, kad jeigu pastarosios dvi valstybės per šiuos metus nepasistengs pagerinti situacijos, NATO turėtų jas ginti tik tuo atveju, jeigu kartu būtų užpulta ir Estija.

Latvija, laikydamasi nerimtos nuostatos, kuri tiesiog trikdytų bet kurią kitą tautą, paskelbė, kad 2015 metais ji papildomai savo gynybos poreikiams išleis 28 milijonus eurų… Kaip teigia jų gynybos ministras Vejonis, „didinti savo nacionalinės gynybos galimybes mums yra prioritetas, tai galima matyti iš padidinto 2015 m. gynybos biudžeto“. Dabar Latvija gynybai išleidžia 1 proc. BVP. NATO siekiamas rodiklis yra 2 proc., tačiau valstybei su tokiomis grėsmėmis jis turėtų būti didesnis, apie 3 procentus. Europos Komisijos duomenimis, Latvijos BVP 2014 m. buvo 23,8 milijardo eurų, o 2015 m. jis turėtų siekti maždaug 24,5 milijardo. Jeigu Latvija gynybai skirtų tik minimumą – 2 proc., ji 2015 m. turėtų išleisti 490 milijonų eurų. Jos dabartinės išlaidos – 253,8 milijono eurų.

Lietuva pagal išlaidas irgi buvo panaši atsilikėlė, bet šiemet ji padidino gynybos išlaidas daugiau nei 30 proc. ir planuoja išleisti šiam tikslui 424,5 milijono eurų. Lietuva vėl įvedė naujokų šaukimą į kariuomenę. Kadangi anksčiau Lietuva gynybos išlaidoms skyrė mažiausią procentą visoje ES, net ir po šio padidinimo jos išlaidos gynybai vis dar tesudaro varganus 1,11 proc. BVP. Kita vertus, Estija gynybai visada skyrė rimtą dėmesį ir nuolat jai išleisdavo 2 proc. BVP, o 2015 metams šį rodiklį padidino iki 2,05 proc. BVP. Šiais metais mažiausia iš Baltijos valstybių gynybai išleis 412 milijonų eurų.

Visos trys Baltijos valstybės gynybai gali skirti daugiau pinigų. Jų ekonomikos auga, nacionalinės skolos nėra didelės, biudžeto deficitas aiškiai neviršija ES nustatyto 3 proc. slenksčio. EK 2015 m. vasario 5 dienos duomenimis, Lietuvos biudžeto deficitas buvo 1,4 proc. BVP, o nacionalinė skola – 41,8 proc. BVP; Latvijos biudžeto deficitas buvo 1,1 proc., o skola – 36,5 proc. BVP; Estijos biudžeto deficitas – 0,6 proc., skola – 9,6 proc. BVP. Lietuva ir Latvija gana lengvai galėtų padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc., ypač įvertinant tai, kad jų pajamų mokestis yra 15 proc., o tai – žemiausias rodiklis ES, išskyrus Bulgariją. Ir radikalus gynybos išlaidų padidinimas yra absoliučiai įmanomas, kaip tai pademonstravo vienas toks vaikinas Putinas, kuris pirmaisiais savo naujos kadencijos metais Rusijos gynybos biudžetą padidino 43 proc. ir nuo to laiko didina po 21 proc. kasmet.

Jei visų Baltijos valstybių požiūris būtų toks kaip Estijos ir gynybai jos visos skirtų po 2 proc. BVP, bendras jų gynybos biudžetas būtų 1,62 milijardo eurų vietoje dabartinių 1,09 milijardo. Tačiau dviejų nuošimčių nepakanka. Šaltojo karo pabaigoje Vokietija gynybai išleisdavo 2,8 proc., Šiaurės Korėja – 2,5 proc., šiuo metu Izraelis išleidžia 5,6 procento. Taigi, Baltijos valstybės gynybai lėšų turėtų skirti bent 2,5 proc. BVP. Tai sudarytų apie 1,83 milijardo eurų per metus, arba 750 milijonų eurų daugiau nei dabar. Turėdamos tokį gynybos biudžetą, Baltijos valstybės galėtų finansuoti pajėgas, kurios sugebėtų atlaikyti Rusijos atakas tris ar keturias dienas, kol JAV oro pajėgos neutralizuotų Kaliningradą ir įgytų persvarą ore.

Bet net ir su tokiu padidintu gynybos biudžetu Baltijos valstybės negalėtų atlaikyti Rusijos atakų dėl nesveikai mažo aktyvios kariuomenės ir rezervo karių skaičiaus. Izraelyje 100 tūkstančių piliečių tenka 2142 aktyvios kariuomenės kariai, Graikijoje – 1008, o labiausiai gynyba besirūpinančioje Baltijos valstybėje Estijoje – 418 karių. Tačiau tai yra labai daug, lyginant su 269 kariais Lietuvoje ir 232 kariais Latvijoje. Kodėl Jungtinių Valstijų, parengiančių po 425 karius 100 tūkstančių piliečių, prezidentas turėtų siųsti juos kariauti ir mirti už Lietuvą ar Latviją, kurios į savo karines pajėgas nekviečia tiek pat piliečių?

Tikrasis Latvijos ir Lietuvos požiūrio į gynybą nerimtumas išryškėja lyginant jas su Suomija ir Izraeliu. Suomijoje, turinčioje 12 proc. mažiau gyventojų nei trys Baltijos valstybės, taikos metu yra suformuotos šešios brigados, jų ginkluotėje – 208 tankai „Leopard 2A4“ ir 62 naikintuvai F-18, o Baltijos valstybės turi tik tris veikiančias brigadas su 0 tankų ir 0 naikintuvų. Izraelis, kurio gyventojų yra tik 32,4 proc. daugiau, taikos metu turi 9 aktyvias brigadas su 2  000 tankų ir per 400 naikintuvų; karo atveju Izraelis gali pasiųsti 41-ą gerai parengtą kovos brigadą, o Baltijos valstybės geriausiu atveju – 10 brigadų.

Baltijos valstybėms nebūtina pasiekti Izraelio lygį arba tokį kaip Šveicarijos, turinčios 1677 aktyvius piliečius-karius 100 tūkstančių gyventojų, tačiau Baltijos valstybės privalo iš esmės padidinti savo karines pajėgas. Estija eina teisingu keliu ir yra užsibrėžusi iki 2022 m. turėti 90 tūkstančių rezervo karių. Su tokiu dideliu rezervistų skaičiumi Estija pralenks Izraelį ir pasieks beveik tokį lygį kaip Suomija. Tačiau pietinės kaimynės Latvija ir Lietuva, nerengdamos daugiau rezervo karių, tik menkina rimtus estų laimėjimus. Apskritai visos trys Baltijos valstybės privalėtų turėti po 600 aktyvių karių 100 tūkstančių piliečių, o tai sudarytų maždaug 37 tūkstančių karių pajėgas, kurios būtų 5  000 karių didesnės nei Rusijos pajėgos, dislokuotos 100 km atstumu nuo Baltijos valstybių sienų.

Aš jungiu tris Baltijos valstybes į vieną grupę, nes teisingiausias kelias joms yra sujungti dalį savo gynybos struktūrų. Trišalė sutartis, įpareigojanti Estiją, Latviją ir Lietuvą gynybai skirti 2,5 proc. BVP ir turėti po 600 karių 100 tūkstančių piliečių, taip pat įpareigojanti koordinuoti karinės technikos įsigijimus ir steigti jungtinius padalinius, apginkluotus brangiausia bendromis lėšomis įsigyta technika, sukurtų daug stipresnes ir sunkiau įveikiamas pajėgas. O dabar šios trys šalys švaisto nemažus pinigus, viską darydamos pavieniui. Jeigu nori išlikti laisvos, jos turi liautis tai daryti.

Aut. teisės: Geopolitika
Geopolitika

(173)
(26)
(147)

Komentarai (36)