Visagino atominė elektrinė. Statome naują Černobylį ir Fukušimą? (69)
Po Fukušimos katastrofos Japonijoje pasaulyje vis intensyviau pradėta kalbėti apie branduolinės energetikos atsisakymą arba bent jos mažinimą, tačiau Lietuvoje, nepaisant siūlymų kuo daugiau energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių, visos jėgos nukreipiamos Visagino atominės elektrinės statybai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Puikios japoniškos technologijos – mitas?
Japonijos darnios aplinkos ir visuomenės centro atstovas Yuki Tanabe teigia, kad, nepaisant įvykių Fukušimoje, Japonijos valdžia tęsia brandulinės energetikos eksportą į tokias šalis kaip JAV, Vietnamas, Lietuva ir kitas.
Pasak jo, šalies vyriausybė tai daro keliais etapais: pirmiausia pasirašomi įvairiausi šalių susitarimai (dėl branduolinio ginklo nekūrimo ar nenaudojimo karinei pramonei), o vėliau Japonijos kreditavimo agentūros suteikia suinteresuotoms šalims paskolas. „Mes pasisakome prieš atominės energetikos eksportą, nors pastaruoju metu Japonijos kreditavimo įstaigos ir sugriežtino sąlygas finansavimui gauti (griežtesni reikalavimai poveikiui aplinkai ir saugumui), tačiau finansavimas vis tiek tęsiamas. Blogiausia, jog tai daroma Japonijos mokesčių mokėtojų pinigais“, – sakė Yuki Tanabe.
Pasak jo, apie „Hitachi“ projektą Lietuvoje patys japonai žino labai mažai, nes pateikiama informacija tik, kaip apie verslo plėtrą vienoje iš Baltijos šalių, tačiau informacijos, kad dalis visuomenės tokiam atominės elektrinės projektui priešinasi, nekalbama.
Nevyriausybinės organizacijos „Green action“ narė Aileen Mioko Smith teigia, kad, kuo daugiau Japonijos gyventojai sužinos apie branduolinės energetikos plėtrą kitose šalyse, tuo labiau jai priešinsis.
Dažni teiginiai, kad Japonijos branduoliniai įrenginiai yra tobuliausi pasaulyje A.M.Smith sukėlė juoką. Anot jos, įmonės susiduria su nemenkomis problemomis eksploatuodamos tokius įrenginius. „Japoniškų technologijų tobulumas yra mitas, nes mūsų šalyje su jomis kyla nemažai problemų. Pavyzdžiui Prancūzijos kompanija AREVA, statanti atomines jėgaines, su prancūziškomis dalimis turi mažiau rūpesčių, nei su japoniškomis“, – kalbėjo ji.
„Tai toks pats mitas, kaip ir pigi atominė energija. Atominėse elektrinėse gaminamos energijos kainos visuomet (nuo pat branduolinės energijos gamybos pradžios 1970 – aisiais) buvo didesnės nei kitose, be to branduolinė energetika kūrimo procese tik brangsta. Puikus pavyzdys Suomija, kurioje elektrinės statybos kainos išaugo pusantro karto“, – sakė A.M.Smith. Turėkime omenyje ir tai, kad sudaromame korupcijos reitinge Suomija užima trečią, o Lietuva tik 50 vietą, tad kas gali paskaičiuoti, kiek elektrinės kaina šoktels mūsų krašte?
Lietuvos ir Japonijos panašumai
Nors Lietuvoje ir priimtas atsinaujinančių išteklių įstatymas, tačiau jis merdėja. Pasak Japonijos žaliųjų organizacijų atstovų, panaši situacija yra ir „Tekančios saulės šalyje“.
„Mūsų šalyje Atsinaujinančios energijos įstatymai taip pat priimti, tačiau konkrečių veiksmų valdžia nesiima. Visas vyriausybės dėmesys skiriamas atominei energetikai, visos mokslinės pajėgos daugiausia dirba taip pat šioje srityje“, – apie panašią situaciją pasakojo A.M.Smith. Ji pasakojo, kad šalies mokslininkai nustatė, jog jokių barjerų atsinaujinančios energetikos plėtojimui nėra, tačiau vis tiek didžiausias finansavimas (net daugiau kaip 60 procentų visos sumos) skiriama branduolinės energetikos tyrimams, todėl dauguma su atsinaujinančia energetika dirbančių įmonių investuoja užsienyje.
Atominės energetikos priešininkai pripažįsta, kad šalies vyriausybė yra spaudžiama lobistinių grupių, kurios suinteresuotos kuo greitesniu branduolinės energetikos atnaujinimu. „Didžiosios kompanijos taip pat turi energijos tiekimo monopolį, todėl įsiterpti kitoms įmonėms neįmanoma“, – teigė A.M.Smith.
Ji pripažino, kad kaip ir Lietuvoje, Japonijoje daug diskutuojama apie alternatyvą branduolinei energetikai. Svarstoma ir galimybės naudoti saulės, vėjo ir geoterminę energiją, daug kalbama ir apie elektros energijos taupymą. „Dažnai rengiamos visuomenės nuomonės apklausos, tačiau jų rezultatai priklauso nuo jų užsakovų ir užduodamų klausimų. Todėl neretai rezultatai visiškai skiriasi. Nuo 70 iki 50 procentų pasisakančių prieš atominę energetiką. Taip pat rengiami ir protestai prieš branduolinės energetikos eksportą į kitas šalis“, – pasakojo A.M.Smith.
Ji pripažino, kad šalyje nėra parengtas planas, kur bus dedamos branduolinės atliekos. „Šio klausimo vyriausybė nesprendžia. Jokie variantai nesvarstomi. Visiškas chaosas“, – piktinosi „Green action“ narė. Pasak jos, labai nerimaujama, kad gali atsinaujinti kalbos apie radioaktyvių atliekų eksportą, buvo svarstoma ir galimybė jas perdirbti, tačiau dabar šiuo klausimu vyrauja chaosas.
Avarijų pasekmės ilgam
Šiuo metu Japonijoje iš 54 reaktorių veikia tik 2, tačiau energijos visiems pakanka. „Vyriausybinės institucijos prognozuoja, kad vasarą, kuomet elektros poreikis didžiausiais, šalis gali susidurti su 9 procentų elektros deficitu, tačiau nepriklausomi mokslininkai teigia, kad, net neveikiant 96 procentams branduolinių rektorių, elektros perviršis bus 16 procentų“, – pasakojo Eri Watanabe „Žemės draugų“ („Friends of Earth“) nacionalinės Japonijos grupės atstovė.
A.M.Smith tvirtina, kad šalia šalies vyriausybės jau daugiau kaip 10 mėnesių protestuoja moterys, raginančios apsaugoti visuomenę nuo atomo. „Green action“ narė papasakojo, kad po avarijos Fukušimoje dar tinkamai neištirta žmonių sveikata. „Iš užterštos teritorijos (30 kilometrų spinduliu nuo avariją patyrusios elektrinės) evakuota apie 150 tūkstančių žmonių, tačiau tikrieji skaičiai daug didesni“, – kalbėjo aktyvistė iš Japonijos. Jos teigimu, dabar vienas iš nevyriausybinių organizacijų siekių – padidinti užterštos teritorijos spindulį iki 60 kilometrų, nes žmonės jau pradėjo skųstis įvairias negalavimais.
„Reikia suprasti, kad taršos pasekmes jaus dar kelios kartos, tačiau vyriausybė nedaro jokių sveikatos tyrimų. Japonijos sveikatos organizacijos kartu su akredituotomis Prancūzijos organizacijomis tyrė gyventojų sveikatą, tačiau tam buvo skirta per mažai laiko, kad būtų sužinota apie realią situaciją“, – apgailestavo A.M.Smith. Pasak jos, Fukušimos prefektūros gyventojams buvo išplatintas ir klausimynas apie jų savijautą, tačiau jame nebuvo jokių klausimų apie sveikatą, be to iš visų išdalintų klausimynų grįžo tik 24 procentai.
Japonijos nevyriausybinių organizacijų atstovai atskleidė ir stulbinančių faktų. Pasak jų, keturias dienas po avarijos Fukušimoje nuo gyventojų buvo slepiama tikroji informacija. Taip pat nėra išlikę jokių įrašų apie specialiųjų pajėgų veiksmus, tad negalima pasakyti ar viskas buvo padaryta tinkamai. Be to šiuo metu Japonijoje labai žemi radiacinės saugos standartai. Visoje Japonijoje radiacinės apšvietos norma yra 1 milisvertas, tačiau Fukušimos prefektūroje šis rodiklis pakeltas iki 20 milisvertų. „Būtų galima net „juodai“ pajuokauti, kad sovietų sąjungai, įvykus Černobylio katastrofai, žmonės labiau rūpėjo, nei Japonijai. Po Černobylio katastrofos, žmonės buvo evakuojami, kaip apšvieta siekdavo 5 milisvertus. Japonijos valdžia šią normą viršijo keturis kartus. Ir viskas padaryta tik todėl, kad nenorėta perkelti žmones į kitas teritorijas ir nemokėti kompensacijų“, – pasakojo A.M.Smith.
Akademiko Jurgio Vilemo teigimu, dabar atominės elektrinės statomos tik Tolimuosiuose Rytuose arba Rusijoje, o Europos Sąjungoje tik 2.
