Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­to per­spek­ty­vos po Sei­mo rin­ki­mų ir re­fe­ren­du­mo Es­ti­jo­je ver­ti­na­mos pe­si­mis­tiš­kai, o ne­ma­ža da­lis es­tų jau­čia­si su­tri­kę ir su­sier­zi­nę dėl to, kad pro­jek­to atei­tis po rin­ki­mų vėl ta­po neaiš­ki, sa­ko po­li­to­lo­gas, Es­ti­jos už­sie­nio po­li­ti­kos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius And­re­sas Ka­se­kam­pas.

San­ty­kiai bu­vo la­bai ge­ri

– Koks ap­skri­tai Es­ti­jo­je vy­rau­ja po­žiū­ris į nau­ją­ją Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bę? Ar ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti, kad tarp­vals­ty­bi­niuo­se Es­ti­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiuo­se po rin­ki­mų įvy­ko ko­kių nors per­mai­nų?

– Vi­sų pir­ma, mū­sų ša­lies žmo­nėms ap­skri­tai nie­ka­da taip ne­rū­pė­jo Lie­tu­vos po­li­ti­ka, kaip da­bar. Tai, ži­no­ma, yra rin­ki­mų ir re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tų pa­sek­mė. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad po pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro, kuo­met lai­mė­jo Dar­bo par­ti­ja, mes bu­vo­me šo­ki­ruo­ti. Es­ti­jo­je vy­rau­ja įsi­vaiz­da­vi­mas, kad Dar­bo par­ti­ja yra po­pu­lis­tinė, ku­riai di­de­lę įta­ką da­ro Ru­si­ja, ir daug kas iš pra­džių rin­ki­mų re­zul­ta­tais la­bai nu­si­vy­lė.

Bet da­bar, so­cial­de­mok­ra­tams su­for­ma­vus Vy­riau­sy­bę, es­tai su­pra­to, kad dra­ma­tiš­kų po­ky­čių neį­vy­ko. Lie­tu­va vis dar sie­kia pa­tek­ti į eu­ro zo­ną, ne­tru­kus pra­dės pir­mi­nin­ka­vi­mą Eu­ro­pos Są­jun­gai. To­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis daug ga­li­my­bių ma­nev­ruo­ti ir ra­di­ka­liai keis­ti ša­lies už­sie­nio po­li­ti­ką Lie­tu­va ne­tu­ri. Se­na­sis Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos kur­sas, prie ku­rio mes jau pri­pra­tę ir ku­ris yra ar­ti­mas lat­vių ir es­tų vyk­do­mai už­sie­nio po­li­ti­kai, tę­sis.

Bet tu­riu pri­pa­žin­ti, kad re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai ir fak­tas, kad kai­rie­ji po­pu­lis­tai atė­jo į val­džią, mus iš pra­džių tik­rai nu­ste­bi­no. Lat­vi­ja ir Es­ti­ja jau la­bai se­niai tu­ri cent­ro de­ši­nės vy­riau­sy­bes, ir su bu­vu­sia jū­sų Vy­riau­sy­be mums bend­ra­dar­biau­ti se­kė­si la­bai ge­rai. And­rius Ku­bi­lius, Val­dis Domb­rovs­kis ir And­ru­sas An­si­pas bu­vo ne tik ar­ti­mi po­li­ti­nė­mis pa­žiū­ro­mis, bet už­mez­gę ir ar­ti­mus as­me­ni­nius ry­šius. To­dėl ir san­ty­kiai tarp vals­ty­bių bu­vo la­bai ge­ri.

Ži­no­ma, bū­da­vo ir pro­ble­mų, bet, ma­nau, A. Ku­bi­liui bū­nant Prem­je­ru Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos san­ty­kiai bu­vo pa­sie­kę aukš­čiau­sią taš­ką, ku­ris, de­ja, jau praei­ty­je. Ka­da san­ty­kiai vėl bus to­kie ge­ri, ne­ži­nia.

Ge­riau elekt­ri­nė – Lie­tu­vo­je, ne­gu pas es­tus?

– Kaip Es­ti­ja da­bar ver­ti­na Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­to atei­ties per­spek­ty­vas?

– Pe­si­mis­tiš­kai. Mus tik­rai nu­ste­bi­no re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tai. Aiš­ku, mes ži­no­jo­me, kad re­fe­ren­du­mas bus ren­gia­mas, bet daug kas ti­kė­jo­si, kad į jį nea­teis 50 pro­cen­tų rin­kė­jų, ir jis tie­siog neį­vyks.

Nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų pro­jek­tas pra­dė­tas vys­ty­ti se­niai, dar Ge­di­mi­no Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bės me­tu, bet vis kas nors strig­da­vo. Ga­liau­siai praė­ju­siais ir už­praė­ju­siais me­tais pa­ga­liau ėmė at­ro­dy­ti, kad rei­ka­lai ju­da tin­ka­ma link­me ir elekt­ri­nė tik­rai ga­li bū­ti pa­sta­ty­ta. Ta­čiau da­bar, klau­san­tis nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės pa­si­sa­ky­mų, vėl nie­kas ne­beaiš­ku.

Daug kas Es­ti­jo­je dėl to jau­čia­si su­tri­kę, ir, pa­sa­ky­čiau, ne­tgi pyks­ta. Susidaro įspū­dis, kad Lie­tu­va yra ne­pa­ti­ki­mas par­tne­ris. Ga­lų ga­le su­sier­zi­ni­mą ke­lia ir tai, kad pen­kerius še­šerius me­tus mes dir­bo­me, siek­da­mi, kad ši elekt­ri­nė bū­tų pa­sta­ty­ta, o da­bar pa­si­ro­do, kad vi­sas tas dar­bas ga­li nuei­ti vel­tui.

Es­ti­ja ir Lat­vi­ja tu­ri pla­nuo­ti sa­vo ener­ge­ti­kos atei­tį il­ga­lai­kiam lai­ko­tar­piui. Ir ato­mi­nė elekt­ri­nė taip pat yra to pla­no da­lis. Ener­ge­ti­ka – sri­tis, ku­rio­je itin rei­ka­lin­gas toks pla­na­vi­mas il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je, ne­tgi de­šimt­me­čiams. O da­bar vėl grįž­ta­me į nea­pib­rėž­tu­mo, ne­ži­no­my­bės pe­rio­dą, ku­rį, at­ro­dė, jau bu­vo­me pa­li­kę už sa­vęs. To­dėl jū­sų mū­sų su­sier­zi­ni­mas ne­tu­rė­tų ste­bin­ti.

Es­ti­jo­je kar­tais svars­to­ma, kad gal mums rei­kia pa­si­sta­ty­ti sa­vo ne­di­de­lę ato­mi­nę elekt­ri­nę. Man as­me­niš­kai at­ro­do, kad tai kvai­la idė­ja. Bet to­kie svars­ty­mai ap­skri­tai ky­la tik dėl to, kad neaiš­ku, ko ti­kė­tis iš Lie­tu­vos.

– O koks po­žiū­ris Es­ti­jo­je vy­rau­ja į ato­mi­nės ener­ge­ti­kos atei­tį? Ar jū­sų ša­lies pi­lie­čiai ap­skri­tai ja pa­si­ti­ki la­biau ne­gu lie­tu­viai?

– Dau­gu­mai es­tų priim­ti­na, kad nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­nė bū­tų sta­to­ma Lie­tu­vo­je, ka­dan­gi jū­sų ša­ly­je ato­mi­nė elekt­ri­nė jau yra sto­vė­ju­si, ir mes prie to esa­me pri­pra­tę. Bet aš ne­ma­nau, kad dau­gu­ma es­tų no­rė­tų, kad nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­nė sto­vė­tų jų ša­ly­je.

– Ar ma­no­te, kad nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ba tik­rai to­kia svar­bi re­gio­no sau­gu­mui ir bū­ti­na sie­kiant ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės, kaip mėg­da­vo pa­brėž­ti bu­vu­si Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė? Ko­kių al­ter­na­ty­vų Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tui ma­to­te?

– Al­ter­na­ty­va pa­pras­ta – vi­sa­da ga­li­te pirk­ti elekt­rą iš sa­vo kai­my­nų. Jei ne­klys­tu, da­lį sa­vo elekt­ros jūs da­bar per­ka­te iš Es­ti­jos. Ta­čiau mes sa­vo elekt­rą ga­mi­na­me iš ska­lū­nų, o tai taip pat nė­ra la­bai drau­giš­ka ap­lin­kai tech­no­lo­gi­ja. Be to, ska­lū­nų at­sar­gos anks­čiau ar vė­liau baig­sis.

Aš ti­kiuo­si, kad nau­jo­ji Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, da­bar iš nau­jo įver­tin­da­ma pro­jek­tą, tai da­rys iš tik­ro la­bai ati­džiai ir nuo­sek­liai ir prieš priim­da­ma spren­di­mą tik­rai įver­tins vi­sas ap­lin­ky­bes. Re­gio­no ener­ge­ti­niam sau­gu­mui Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė yra la­bai svar­bi.

Bend­rų tiks­lų yra daug

– Be Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės ko­kias ki­tas sri­tis, ku­rio­se Bal­ti­jos ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mas yra bū­ti­nas, Jūs įžvel­gia­te?

– No­rė­čiau pa­mi­nė­ti „Rail Bal­ti­ca“ pro­jek­tą. Es­ti­ja yra la­biau izo­liuo­ta nuo li­ku­sios Eu­ro­pos da­lies ne­gu Lie­tu­va. Pas­ta­ruo­ju me­tu mū­sų ša­ly­je esa­ma daug nuo­gąs­ta­vi­mų, kad mū­sų na­cio­na­li­nės avia­li­ni­jos bank­ru­tuos, Lie­tu­va pa­na­šią si­tua­ci­ją jau iš­gy­ve­no. Tai la­bai ap­ri­bo­tų mū­sų su­si­sie­ki­mą su li­ku­siu pa­sau­liu, to­dėl mums „Rail Bal­ti­ca“ įgy­ven­di­ni­mas yra la­bai svar­bus. Be to, žvel­giant pla­čiai, tai svar­bu ir vi­so re­gio­no sau­gu­mui.

– Ar ap­skri­tai atei­ty­je dar ma­to­te Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ti­ją kaip vien­ti­są re­gio­ną su bend­rais tiks­lais?

– Tik­rai taip. Bet ma­nau, kad tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie di­des­nį re­gio­ną, ku­rį su­da­ro ne tik Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja. Toks bend­ras re­gio­nas tu­rė­tų apim­ti vi­są Bal­ti­jos jū­rą. Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja yra per ma­žos, kad, net ir veik­da­mos kar­tu, tarp­tau­ti­niu mas­tu ga­lė­tų ką nors reikš­min­go pa­siek­ti. Šiau­rės ša­lys taip pat, ir jos ima tai su­vok­ti.

Ta­čiau Bal­ti­jos jū­ros re­gio­nas, veik­da­mas kar­tu kaip re­gio­nas, jau ga­li da­ry­ti įta­ką ir tu­rė­ti po­vei­kį pa­sau­lio ar bent jau Eu­ro­pos po­li­ti­niams pro­ce­sams. Di­džiau­sia pro­ble­ma ta, kad, žiū­rint geog­ra­fiš­kai, Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ną su­da­ro ne tik Šiau­rės ša­lys kar­tu su Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, bet ir Vo­kie­ti­ja su Len­ki­ja, o šios dvi ša­lys ne­lin­ku­sios sa­vęs lai­ky­ti Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­li­mis.

Jei vo­kie­čiai ir len­kai su­pras, kad jie taip pat pri­klau­so Bal­ti­jos jū­ros re­gio­nui, ir pri­si­dės prie bend­rų re­gio­no sie­kių, re­gio­nas taps svar­biu tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos vei­kė­ju. Ta­čiau net ir be šių ša­lių pen­kios Šiau­rės ša­lys ir trys Bal­ti­jos ša­lys kar­tu Eu­ro­po­je jau tu­ri tam tik­rą svo­rį.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (17)