2022 metų sausio 2 d. Kazachstane prasidėjo masiniai protestai, kurių priežastis buvo - padidintos dujų kainos. Netrukus, Almatos ir kitų miestų gatvėse prasidėjo riaušės, susirėmimai, buvo net užimtas Almatos oro uostas. Negalėdamas suvaldyti situacijos Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas pasikvietė Kolektyvinio saugumo „ sutarties organizacijos (KSSO) karinę pagalbą – taigi, kas yra KSSO?

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO, rus. Организация Договора о Коллективной Безопасности) – 2002 m. įkurtas karinis aljansas, bandantis reintegruoti buvusias SSRS šalis.

KSSO buvo įkurta Kolektyvinio saugumo sutarties (dar žinomos kaip Taškento paktu) pagrindu, kurią 1992 metų gegužės 15 dieną pasirašė Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.

Kitos trys posovietinės valstybės – Azerbaidžanas, Baltarusija ir Gruzija – sutartį pasirašė kitais metais, o sutartis įsigaliojo 1994 m. Po penkerių metų šešios iš devynių – visos, išskyrus Azerbaidžaną, Gruziją ir Uzbekistaną – sutiko pratęsti sutartį dar penkeriems metams, o 2002 m. buvo sukurta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija kaip karinis aljansas.

Šiuo metu KSSO sudaro 6 narės – Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija ir Tadžikistanas.

KSSO tikslas – užtikrinti kolektyvinę bet kurios narės, kuri susiduria su išorine agresija, gynybą. Politologai ją apibūdino kaip NATO atitikmenį, kuriai priklauso 30 valstybių. Afganistano Islamo Respublika (nustojusi egzistuoti 2021 m.) ir Serbija turi stebėtojų statusą KSSO.

Organizacija remia ginklų pardavimą ir gamybą, taip pat karinius mokymus ir pratybas, todėl KSSO yra svarbiausia daugiašalė gynybos organizacija buvusioje Sovietų Sąjungoje. Organizacija naudoja rotacinę prezidentavimo sistemą, kurioje kiekvienais metais keičiasi KSSO vadovaujanti valstybė.

Be abipusės gynybos, KSSO taip pat koordinuoja pastangas kovojant su neteisėta ginklų apyvarta tarp valstybių narių ir, siekdama šių tikslų, savo nariams parengė teisėsaugos mokymus.

Nariai taip pat naudojasi organizacija kovai su kibernetiniu karu, prekyba narkotikais, neteisėta ginklų apyvarta, tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu.

KSSO turi keturių tipų kolektyvines pajėgas. Yra dvi regioninės grupės (Rusija-Baltarusija ir Rusija-Armėnija), kurios gali reaguoti į išorinę karinę agresiją; 4000 žmonių kolektyvinės greitojo dislokavimo pajėgos Vidurinei Azijai; 20 000 žmonių kolektyvinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios abi yra skirtos reaguoti į situacijas, kuriose nėra tarpvalstybinių konfliktų.

Taip pat yra kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos, kurias sudaro apie 3500 karių ir pareigūnų bei daugiau nei 800 civilių policijos pareigūnų.

Ką suteikia KSSO narystė?

Nors narystė KSSO reiškia, kad valstybėms narėms uždraudžiama prisijungti prie kitų karinių aljansų, apriboti, pavyzdžiui, savo santykius su NATO, narės gauna nuolaidas, subsidijas ir kitas paskatas pirkti rusiškus ginklus, palengvinančius karinį bendradarbiavimą.

Narystė suponuoja tam tikras pagrindines „saugumo garantijas“, iš kurių svarbiausias yra atgrasymas nuo trečiųjų šalių karinės agresijos. Agresija prieš vieną iš KSSO narių suvokiama kaip agresija prieš visas (taip kaip ir NATO atveju). Tačiau lieka neaišku, ar ši funkcija veikia praktiškai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (22)