Saulės elektrinių įrengimo bumas kilo kartu su energetikos kainų šuoliu – gyventojai stengėsi įsirengti kuo didesnio galingumo elektrines ir taip sutaupyti. Gyventojus, naujai įsirengusius saulės elektrines ar tik ketinančius tai padaryti, galėjo šokiruoti sausio mėnuo, per kurį saulė švietė vos penkias valandas. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas ramina, kad reikia vertinti metinius duomenis, atsižvelgti į geografinę platumą ir bendrą saulėtų valandų skaičių, o ne vieno mėnesio duomenis.

Didėja įrengiamų saulės elektrinių galia

„Saulės elektrinių potencialas labiausiai priklauso nuo saulėtų valandų skaičiaus, kuris, lyginant vidutines klimato sąlygas, yra padidėjęs maždaug septyniais procentais, o tai sudaro apie 150 valandų per metus. Vertindami, ar sąlygos yra palankios, turime atsižvelgti į visus metus, o ne tik šiltąjį ar šaltąjį sezoną. Normalu, kad mūsų geografinėje platumoje žiemą efektyvumas sumažėja, tačiau vertinant visus metus situacija yra geresnė nei kitų šalių kaimynių“, – sako D. Valiukas.

Tam, kad žmonės skaičiuoja ir vertina saulės elektrinių teikiamą naudą ilgalaikėje perspektyvoje, pritaria ir Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas: „Gyventojai sąmoningai pereina prie atsinaujinančių išteklių įdarbinimo, o ištikusi energetikos krizė, geopolitinės situacijos iššūkiai tik dar labiau skatina ieškoti galimybių būti energetiškai nepriklausomiems. Anksčiau gyventojai įsirengdavo saulės elektrines iki 10 kW galios, o dabar suskubo pasirūpinti didesne galia: vieni papildo turimas elektrines naujais saulės moduliais, kiti iškart įrengia didesnes. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir vyraujančias aktualijas, dabar taikome draudimo apsaugą saulės elektrinėms iki 15 kW.“

Didesnių saulės elektrinių įrengimą paskatino ne tik energetikos krizė, bet ir didėjantis elektros suvartojimas. „Anksčiau žmonės įsirengdavo tokio galingumo elektrinę, kiek tiksliai jiems elektros energijos reikia, o dabar vertina tolesnius ateities elektros energijos poreikius, pavyzdžiui, planuoja keisti šildymo sistemą, statyti elektromobilio įkrovimo stotelę, todėl elektrinės įrengiamos didesnio galingumo. Kiekvieno gyventojo poreikiai individualūs, tačiau galima įsivertinti taip: pavyzdžiui, jeigu per metus vidutinis energijos suvartojimas yra 12 tūkstančių kWh jau su numatomais būsimais papildomais poreikiais, tai reikia įrengti bent 12 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę ir dar numatyti 10–20 proc. atsargą skaičiavimo netikslumams ir vartojimo didėjimui. Ekonomiškai naudingiau iš karto įrengti didesnę elektrinę, negu antrą ar trečią kartą mokėti už elektrinės papildymus“, – paaiškina Mantas Zelba, „ViaSolis“ Produktų vystymo vadovas.

Ruoštis vasarai dabar?

Tam, kad saulės elektrinės gamintų energiją, nebūtina, kad saulė visą laiką šviestų. „Svarbu prisiminti energijos tvermės dėsnį – energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Kai būna debesuota diena, saulės elektrinei reikia labai nedidelio šviesos kiekio, kad ji pabustų. Bet kad pradėtų gaminti galią, jau reikia šviesos stiprumo. Palyginimas galėtų būti toks, kad jeigu namie ar biure reikia įjungti šviesą, reiškia saulės šviesos kiekis yra per mažas, kad saulės elektrinė generuotų energiją“, – pažymi M. Zelba.

Pastaraisiais dvejais metais elektrinių įrengimas nenutrūksta net žiemą. „Prieš keletą metų įrengimo, užklausų prasme žiemą būdavo štilis, o dabar siekiama sumontuoti šaltuoju sezonu, kad kovo mėnesį jau būtų galima naudotis gaminama elektros energija iš saulės. Atsižvelgiant į klimato sąlygas ir sukauptą duomenų statistiką galima teigti, kad kovo mėnesį saulės elektrinė dažniausiai dar nepagamina vidutinio mėnesinio kiekio elektros energijos, bet balandį vidutinį mėnesinį gamybos kiekį jau viršija. Idealiausia įgalinti elektrinę veikti nuo kovo mėnesio, kad prasidėtų elektros gamyba ir kaupimas. Fiziniai asmenys šiuo metu planuoja elektrinių įrengimą, tačiau laukia, kada bus paskelbti kvietimai gauti saulės elektrinės paramai, o juridiniai asmenys įrenginėja elektrines ir žiemos metu“, – dalijasi M. Zelba. 

A. Kikutis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu planuojantieji montuoti saulės elektrines turėtų atlikti ir namų darbus. Pirmiausia reikia atidžiai įvertinti stogo būklę – jei stogas netvarkingas, pirmiausia reikėtų pasirūpinti juo, o tik tada montuoti saulės elektrinę: „Žinoma, net ir sumontuotos ant tvarkingo stogo, saulės elektrinės gali nukentėti nuo nelaimingų įvykių, kurių negalime kontroliuoti. Pavyzdžiui, 2022 m. dažniausiai pasitaikę įvykiai buvo dėl gamtinių jėgų – medžio užvirtimo, žaibo, audros, gaisro, sniego slėgio.“

Energijos taupymas

Gyventojai, norėdami sutaupyti, siekia kompleksinių sprendimų: keičia energijos vartojimo įpročius, peržiūri prietaisus, kuriems reikia daug elektros energijos, ieško, kokiomis alternatyvomis galima pakeisti, ir imasi ilgalaikę naudą duodančių sprendimų – atnaujina ir iš esmės pagerina energijos vartojimo efektyvumą. A. Kikutis patvirtina, kad apdrausdami saulės elektrines gyventojai domisi ir kitų įrenginių, tokių kaip elektromobilių įkrovimo stotelių, šildymo sistemų „oras–oras“ ar „oras–vanduo“, draudimo sąlygomis.

M. Zelba pasakoja, kad dažniausiai, kai gyventojai įsirengia saulės elektrinę, pirmaisiais metais kiekvieną dieną tikrina, kiek pagamina elektros, jaudinasi dėl sniego ir saulės žiemą, dėl dulkių vasarą, vėliau antraisiais metais jau vertina tik tai, kiek per mėnesį elektrinė pagamina, palygina su praėjusiais metais, o dar vėliau, kol gauna mažą sąskaitą už elektros energiją, tol viskas gerai ir pamiršta, jog elektrinė yra ant stogo.

Komentarai ()