Karą Ukrainoje pradėjusi Rusija surengė dar vieną demaršą – vos Stambule pasirašius susitarimą dėl saugios laivybos Juodąja jūra atnaujinimo raketomis apšaudė Odesos uostą. Politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis sako, kad tokio pažeminimo, kitaip nei Vakarų politikai, Vladimirui Putinui tikrai neatleis Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas. Pasak geopolitikos eksperto, faktas, kad Rusija prašo karinės pagalbos iš Irano, tik dar kartą įrodo, kad ji nebeturi technologijų net paprastoms bepilotėms skraidyklėms pasigaminti.

V. Putinas neįvertino Turkijos lyderio

Rusijos autokratas Vladimiras Putinas ir Kremliaus politinis elitas toliau šantažuoja pasaulio bendruomenę. Raketomis apšaudžius Odesos uostą rusai paskelbė galintys derėtis dėl platesnio klausimų spektro, tačiau tai esą labiau priklausys jau nebe nuo Rusijos, o kitų valstybių pozicijos.

Galiausiai rusai patys susipainiojo savo meluose: pradžioje gynybos ministras Sergejus Šoigu Turkijos gynybos ministrui pareiškė, kad jokios atakos iš viso nebuvo, o tik paskui Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pripažino, kad antpuolis visgi surengtas.

Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis žymus rusų politologas ir apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis tokį Kremliaus elgesį: Stambule pasirašyto susitarimo sulaužymą raketomis apšaudant Odesos uostą bei atvirą melą vadina spjūviu į veidą tiek Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui, tiek Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guteresui.

Pasak politologo, šiuo savo poelgiu V. Putinas įsigijo dar vieną rimtą priešininką ir gali sulaukti rimtų pasekmių.

„Skirtingai nuo Vakarų inteligentėlių, „tikri bachurai“ kaip R. T. Erdoganas šių dalykų šiaip sau neatleidžia.

V. Putinas ne kartą darė klaidas nesuprasdamas, jog tai, kas pavykdavo su „Vakarų botanikais“ (inteligentiškais valstybių lyderiais – red.), šiam patvorio chuliganui niekada „neišdegdavo“ su tokiu „rimtu banditu", kaip R. T. Erdoganas.

Prisiminkime ir Kalnų Karabacho karą, kai V. Putinas gėdingai neatėjo į pagalbą savo sąjungininkei Armėnijai“, – televizijos kanalo „1+1“ eteryje kalbėjo A. Piontkovskis.

Gali sulaukti atsako ir Kaukaze, ir Sirijoje

Politikos apžvalgininkas konstatuoja, kad Turkijos lyderis R. T. Erdoganas disponuoja akivaizdžiu kariniu pranašumu ir kartu su sąjungininku Azerbaidžanu gali sukelti labai rimtų problemų dalį Kalnų Karabacho tebeaneksuojančiai Rusijos partnerei Armėnijai.

„Azerbaidžanas neturi savo kariuomenės. Dar praėjusiais metais pasirašytas susitarimas dėl vieningos Turkijos ir Azerbaidžano kariuomenės sukūrimo. Tai NATO aljanso kariuomenė, kurios tikslas – „išvalyti“ tas Kalnų Karabacho teritorijas, kurias dar kontroliuoja Armėnija. Ir karine prasme V. Putinas čia neturi ką pastatyti prieš. Kaip ir Sirijoje, kur Turkija taip pat turi savų interesų“, – kalbėjo žinomas rusų apžvalgininkas.

V. Piontkovskis pastebi V. Putiną darant dar vieną strateginę klaidą – aštrinant santykius su Izraeliu. O tai, pasak geopolitikos eksperto, tai prisideda prie netikėto Turkijos ir Izraelio suartėjimo.

„Abi šios šalys turi bendrų interesų Sirijoje: atsikratyti Irano įtakos“, – pastebi A. Piontkovskis.

Politologo vertinimu, dėl surengto akibrokšto po apšaudant Odesos uostą raketomis V. Putinas rimtesnių sankcijų iš Jungtinių Tautų pusės nesulauks, pagrindine grėsme išlieka R. T. Erdoganas.

„Dar kartą paaiškinsiu skirtumus: inteligentėliai išreiškia susirūpinimą, o „bachurai“ duoda į snukį“, – sakė A. Piontkovskis.

Politologas gana skeptiškai vertino Kremliaus pastangas ieškoti sąjungininkų tiek arabų šalyse, tiek Afrikoje, kur lankėsi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Afrikos šalys tiki viskuo, kas joms suteikia ekonominės – finansinės naudos. Anksčiau jos tikėjo komunizmu, vėliau – liberalizmu, o dabar – galbūt ir putinizmu, už kokį nors atlygį.

Peržiūrėjau S. Lavrovo darbotvarkę Afrikoje: lankomasi visiškai žlugusiose šalyse. Pavyzdžiui Etiopijoje, kur ne vienerius metus vyksta pilietinis karas, o sukilėliai jau priartėjo prie sostinės.

Rusija – beviltiškai atsilikusi šalis

Šis S. Lavrovo vizitas į Afriką liudija apie Rusijos statuso smukimą, kaip ir desperatiškas karinės pagalbos prašymas, adresuotas Iranui, „labiausiai pasaulyje technologiškai išsivysčiusiai“ valstybei“, – ironizavo politologas.

Čia apžvalgininkas atkreipia dėmesį į labai rimtą technologinę problemą, su kuria jau susiduria Rusija. Paaiškėjo, kad be Irano pagalbos rusai nesugena pasigaminti net paprastų bepiločių skraidyklių. Jie nepasimokė net tada, kai vykstant antrajam Kalnų Karabacho karui Azerbaidžaną rėmusios Turkijos bepiločiai lėktuvai suvaidino lemiamą vaidmenį mūšiuose su Armėnijos kariuomene.

„Ir tai vyksta valdant V. Putinui, kuris 10 metų visiems pasakojo apie sukurtą „analogų pasaulyje neturinčią“ ginkluotę, rodė multiplikacinius filmukus, kaip sunaikina Vašingtoną per Šiaurės ir Pietų polius, visais iškrypėliškai būdais. Tai dabar jis tegul važiuoja į Afriką bepiločių skraidyklių ieškoti“, – kalbėjo JAV gyvenantis politikos apžvalgininkas ir publicistas A. Piontkovskis.

Jis patikslino, kad kalbos apie Irano bepiločius orlaivius ir jų karinį potencialą, panašu, ženkliai išpūstos.

„Prieš dvejus metus Irano teritorijoje nukrito JAV bepilotis lėktuvas „Predator“. Irano auksarankiai iš jo kažką sumeistravo, pagamino kelias kopijas. Todėl V. Putinas siekia gauti šias kelias kopijas, kad išsigelbėtų nuo amerikietiškų sistemų „Himars“. Supraskite, tai didžiulis technologinis skirtumas – amerikiečių „Himars“ ir iraniečių bepilotės skraidyklės“, – reziumavo A. Piontkovskis.

Komentarai ()