Bosnija išgyvena didžiausią krizę nuo karo pabaigos – paskui serbus nerimsta ir kroatai: jei nebus patenkinta viena jų sąlyga, grasina atsiskirti (Foto, Video) ()
Bosnija ir Hercegovina išgyvena didžiausią savo politinę krizę nuo 1995 metais pasibaigusio karo. Paskui nerimstančius Bosnijos serbus, stoja ir Bosnijos kroatai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bosnijos kroatų nacionalistai šeštadienį, vasario 19 d., pareiškė, kad gali pradėti politinį procesą, kad suformuotų savo regioną Bosnijoje, jei rinkimų įstatymas nebus pakeistas taip, kad būtų sustiprintas jų atstovavimas nacionalinėse institucijose.
Kroatijos nacionalinis parlamentas (HNS), organas, atstovaujantis Bosnijos kroatų politinėms partijoms ir vadovaujamas didžiausios HDZ partijos, pridūrė, kad nesudarius susitarimo dėl permainų rinkimų įstatyme, partija laikys, jog nėra įvykdytos sąlygos surengti visuotinius rinkimus šių metų spalį.
Galimas kroatų prezidento ir parlamento balsavimo boikotas dar labiau pagilintų politinę krizę Bosnijoje, kurią sudaro du labai autonomiški regionai – Bosnijos ir Hercegovinos federacija, kurią dalijasi katalikai kroatai ir musulmonai bosniai, ir serbų dominuojama Serbų Respublika.
Per didžiausią šalies politinę krizę nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų pabaigos Bosnijos serbai metė iššūkį valstybinėms institucijoms kaip dalį savo ilgalaikių siekių atsiskirti ir galiausiai prisijungti prie kaimyninės Serbijos.
Per 1992-1995 metų karą tarpusavyje kariavo Bosnijos serbai, kroatai ir bosniai – per žiaurų karą kurią žuvo 100 tūkst. žmonių. 1993 m. lapkritį kroatų pajėgos susprogdino garsųjį Mostaro senajį tiltą – šis aktas tapo vienu iš Bosnijos karo simbolių.
1995 m. JAV remiamas Deitono taikos susitarimas užbaigė karą, padalydamas Bosniją į du autonominius regionus.
Du dažnai konkuruojančius regionus sieja silpna centrinė valdžia, susidedanti iš trijų asmenų prezidentūros, parlamento ir vyriausybės kabineto.
Pernai kroatai ir bosniai derėjosi dėl rinkimų įstatymo reformos, tačiau susitarti nepavyko.
Bosnijos lyderiai, taip pat centrinė rinkimų komisija ir tarptautiniai pasiuntiniai sakė, kad spalį prezidento ir parlamento balsavimas gali vykti pagal dabartinį rinkimų įstatymą.
HDZ lyderis Draganas Covicas, perskaitęs HNS sesijos pietiniame Mostaro mieste išvadas, sakė, kad derybos dėl teisės aktų turėtų būti netrukus atnaujintos, tačiau aiškiai pasakė, kad be susitarimo kroatai boikotuos balsavimą.
Kroatai tapo nepatenkinti savo aljansu su bosniais, nes bosniai du kartus iš eilės regiono prezidentu išrinko bosnį iš daugiatautės partijos.
Dabar jie nori užtikrinimo, kad sekančiu prezidentu būtų išrinktas kroatas išskirtiniu balsavimu Bosnijos regionuose, kuriuose dominuoja kroatai.
